#42 Penktadienio ekspreso su Mykolu Puodžiūnu

Keletas žodžių apie save?

mykolasMilk Agency, dizaineris
Dribbble: vagabond
Behance: mpuodziunas

Mėgstu vizualiai išdirbtą, sklandžiai funkcionuojantį bei patogų naudoti produktą. Kalbu apie produktą plačiąja prasme – knygą, darbo kėdę, rašiklį, you name it. Na, o pats save pozicionuoju kaip tiesiog web dizainerį, kadangi ištarti lietuviškus UI/UX terminų atitikmenis užtrunka kone amžių.

Kai visi darbai nudirbti (o taip, deja, būna retai), stengiuosi atitrūkti nuo skaitmeninių aktualijų. Tuomet prioritetų sąrašo viršūnėje atsiranda žygis į mišką arba ilgas pasivažinėjimas plentinuku. Išvėdinta galva – geriau ir dirbasi.

Kaip viskas prasidėjo?

screenshot-01

Tai nutiko dar prieš flat‘o bangai užliejant interneto platybes…

Jau mokykloje mane užkabliavo photoshop‘o galimybės. Kol draugai po pamokų geimindavo, aš savo ruožtu kepiau ašarą spaudžiančius vizualinius nesusipratimus. Vienas jų, dėl nesuvokiamų priežasčių, vis dar online – vaistinės „Širdažolė“ svetainė. Akivaizdu, jog įgimto talento aš neturėjau, tad šis internetinis puslapis man tapo savotišku monumentu, liudijančiu, kad pastangos ir intensyvus darbas yra esminis progreso stimulas. Galiausiai tapo aišku, jog geri photoshop‘o įgūdžiai nė velnio negarantuoja kokybiško dizaino.

Vėliau krimtau grafinio dizaino studijas Portsmuto mieste, Anglijoje. Universitetas gerokai pakratė mąstyseną, praplėtė akiratį, išmokė kelti klausimus. Pamilau tipografiją, šaltą International Style logiką (interdisciplininis stilius, kurio vienas esminių tikslų – maksimaliai išgryninti kūrinio formą, atsisakant netikslingų dekoracijų), šveicarų mokyklos postulatus bei pamažu linkau į objektyvųjį, o ne emocijomis grįstą dizainą. Šis kelias ir atvedė į tašką, kuriame esu.

Prie ko šiuo metu dirbi?

screenshot-02

Šiuo metu dirbu kūrybinės reklamos agentūros „Milk Agency“ komandoje, kur prisidedu prie žinomų prekinių ženklų digital strategijų įgyvendinimo. Džiaugiuosi turėdamas galimybę pats „apsiginti” dizaino sprendimus, betarpiškai diskutuoti (kartais ginčytis) su klientais, išvengiant „sugedusio telefono“ efekto ar svarbių argumentų „paklydimo vertime“.

Laisvesniu laiku freelance‘inu, domiuosi eCommerce konversijų rodiklių gerinimo būdais, gilinu usability žinias. Kolegoms rekomenduočiau panaršyti po Nielsen Norman Group straipsnius ar man pačiam šviežiai atrastą UX Stack Exchange.

Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?

Svarbu nesusitapatinti su kuriamu produktu. Būtina išmokti nuo jo atsiribot, antraip aptemsta šaltas protas, konstruktyvi kritika interpretuojama kaip asmeninis puolimas arba dar blogiau – tampa apskritai nebegirdima. Pravartu periodiškai sau priminti, jog kuriame vartotojui, o ne tenkiname savas užgaidas ar ambicijas. Turiu pripažinti – ir pats lipu ant šio grėblio. Retsykiais, apimtas minimalistinio patoso gerokai persistengiu – taip atsiranda nepamatuojamo dydžio white space‘ai ar tie keli milžiniško dydžio žodžiai vos telpantys į naršyklės langą. Gražu, bet neefektyvu. Tokiais atvejais pasukiuoju sau pirštą ties smilkiniu ir susigėdęs ieškau racionalių sprendimų.

Ką palinkėtum kolegoms?

Vadovautis viena universaliausių modernistės krypties aksiomų: „Form follows function“.