#77 Penktadienio ekspreso su Matu Paškevičiumi

Matas PaškevičiusKeletas žodžių apie save?

Portfolio: mataspaskevicius.com
LinkedIn: Matas Paškevičius
Dribbble: MatasPaskevicius
Facebook: Matas Paškevičius
E.paštas: misterforeststudio@gmail.com

Buonasera. Puikiai suvoku, jog naujosios generacijos individai mėgsta „ant lėkštutės patiektą“ informaciją, tad prieš pasikviesdamas jus į klajonę po mano dizainu dvelkiančio gyvenimo vingius, prisistatysiu vienu sakiniu: „People ignore design that ignores people, so I am focused on perfection connecting these two things“.

Šiuo metu daugiausiai laiko praleidžiu dirbdamas ties naudotojų patyrimu ir naudotojo sąsajomis, tačiau nevengiu tobulėjimo bei projektų ir kitose dizaino srityse. Vasaros dienas leidžiu savo studijoje Jungtinėse Karalystėse, o rudenį pradėsiu grafinio dizaino studijas studijas Hartfordširo universitete.

Yin _ Yang

Didžiąją dalį savo laiko skiriu knygų dizaino tematika, atsineštų iš milžiniškos universiteto bibliotekos, skaitymui, taip pat klientų bei individualių projektų gludinimui. Nesu iš tų, kurių gyvenimą sudaro tik du komponentai: darbas ir miegas, tad gan dažnai mane galima išvysti ir žengiantį Londono gatvėmis, klaidžiojantį po įvairias dizaino parodas ar tiesiog susitikti minioje, kokios nors muzikos grupės pasirodymo metu.

Kaip viskas prasidėjo?

Pirmoji mano pažintis su dizainu užsimezgė dar tuomet, kai atradau lietuvišką drabužių brendą „GRLA“, ir dėl mane užplūdusio susižavėjimo jų produkcija nusprendžiau suformuoti savo konceptą, viziją – taip atsirado „Be selfish & Go“. Ekspresyvus, jaunatviškas bei pulsuojantis – tokie buvo mano prekinio ženklo drabužiai. Staigus mano produkcijos populiarumas padėjo dar kartą patvirtinti teiginį, jog konceptas neturi būti taikus ir susiliejantis su visuma – svarbiausia tai, jog jis susilaukia kokio nors atoveiksmio. Nepaisant to, jog žvelgiant į praeitį „Be selfish & Go“ drabužiai man atrodo itin primityvūs bei nesunkiai suvokiu, jog šiuo metu visą produkciją bei verslo planą formuočiau kitaip, tai buvo mano pirmieji žingsniai, kurie leido man „Adobe“ programinės įrangos paketą paversti kasdieniu savo įrankiu.

Invisible
Laikui bėgant, noras praplėsti savo žinių bagažą grafinio dizaino srityje padėjo man susipažinti su šios sferos profesionalais bei pradėti bendradarbiavimą su pirmaisiais klientais. Su keliais bendraminčiais, tarp kurių buvo tiek programuotojų, tiek dizainerių, įsikūrėmė nedidelėje studijoje bei pradėjome komandinį darbą. Darbas kūrybingų bei ambicijomis pripildytų žmonių kompanijoje man padėjo suvokti visą dizaino kelią, kuris prasideda popieriaus lape, o baigiasi kliento rankose. Komandiniai procesai taip pat leido įgyti drąsos ginant dizaino sferoje sukauptas žinias bei įrodant savo profesinės kontempliacijos metodų bei priimtų sprendimų pranašumą prieš kolegų siūlomus variantus. Per šį laiką subrendau ne tik kaip profesionalas, bet ir kaip asmenybė.

Ilgainiui nuolatinis skrajučių, banerių kūrimas mane paskatino pasitraukti iš komandos bei tapti laisvai samdomu grafikos dizaineriu ir vos įžengęs į šį etapą aš išgyvenau savo, kaip kūrėjo, renesansą. Freelance’inimo metu dirbau su mūsų šalyje plačiai žinomomis įmonėmis: „Orakulas“ – viena didžiausių lažybų lažybų kompanijų Lietuvoje, „Eikneta“ – didžiulę klientūrą turintys internetinių paslaugų tiekėjai, ir t.t.

Leisdamąsis į kūrybinius bendradarbiavimo procesus su tokio masto kompanijomis turėjau galimybę suvokti tai, jog dizaino darbai privalo atitikti itin aukštus inovatyvumo, intuityvumo standartus, kurių poreikį nuolat formuoja kiekvieno atliekamo projekto auditorija.

Inovacijos ir dizainas – sąvokos, kurias tikrai sunku susieti, jeigu apie dizainą galvoji tik kaip apie pikselius ekrane ar tam tikrų objektų išdėstymo eiliškumą spaudoje. Tai suvokdamas ir girdėdamas priešingas, nuovokos stokojančias, nuomones aplink save, ėmiausi iniciatyvos ir įkūriau kūrybinių industrijų dizaino projektą „kid“ (kūrybinių industrijų dizainas), kuris susilaukė finansavimo iš Utenos rajono savivaldybės. Mano organizuojamose paskaitose, konferencijose pasirodė didžiulis skaičius Lietuvoje sėkmingai karjeros laiptais lipančių grafikos dizainerių, verslininkų, dizaino agentūrų vadovų, iš kurių Utenos jaunimas turėjo galimybę pasisemti neįkainojamos patirties juos dominančia tematika bei sulaukti įkvėpimo, kuris kiekvienam iš jų yra neabejotina paspirtis tolimesniems profesiniams siekiams.

Kūrybinių industrijų dizaino projekto susitikimų dalyviai turėjo galimybę pabendrauti ir mokytis iš Deivido Graužinio („Vinted“ produkto dizaineris), Eriko Mališausko (Laisvai samdomas grafikos dizaineris, dirbęs „Mailerlite“, „Mediapark“ kompanijose), Rita Rimkevičienė („Colorita“ įkūrėja) ir t.t.

Po viso to sekė dar ir darbas „Upress“ spaudos įmonėje, kur užimiau grafikos dizainerio pareigas bei nemažą dalį laiko tvarkiau įvairius manegement’o reikalus, tačiau šiuo metu ir vėl esu laisvai samdomas grafikos dizaineris, tad savo dienotvarkę sudarinėju pats, niekuomet nesulaukiu pikto agentūros vadovo skambučio bei nuolat galiu mėgautis niktofilija (red. aktyvi veikla naktį ir aktyvios veiklos vengimas dieną) ir dirbti tamsiuoju paros metu, nes niekas neužrakins mano studijos ankščiau, nei to užsinorėsiu pats.

Prie ko šiuo metu dirbi?

Šiu metu dirbu prie coworking centro paslaugas teikti besiruošiančios „Positivity Lab“ kompanijos išsikeltų tikslų įgyvendinimo bei problemų sprendimo. Coworking centrai suteikia galimybę komandoje dirbti skirtingų profesijų žmonėms, kurie dažnai dirba vieni, skatina kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir iniciatyvumą, suteikia galimybę dirbti komandoje ir visapusiškai tobulėti, tad šiuo metu mano pagrindinis tikslas yra sukurti web dizainą ir mobiliają aplikaciją, kurių UI/UX tobulai atitiktų būsimų „Positivity Lab“ klientų poreikius.

Logo

Kokia yra brangiausia išmokta pamoka?

Itin didžiulių laiko resursų pareikalavo visapusiškas ryšio tarp teorijos bei praktikos suvokimas. Didžioji dalis pradedančiųjų dizainerių ir kitų panašios sferos atstovų nesuvokia, jog neargumentuoti sprendimai bei absoliutus įvairios, įvairių generacijų individų patikrintos, darbo metodikos ignoravimas yra visiškas blogis siekiant sukurti kokybišką, aukštą pasisekimą turintį produktą. Taip pat daugeliui sunku suvokti ir tai, kad kūrybinis procesas negali apsieiti be unikalumo, naujų principų taikymo ir teorinių žinių gilinimo. Iš viso to nesunku suvokti, jog teorija ir praktika yra tarsi dvi kojos, kurios negali viena nuo kitos nutolti per daug. Vienas iš būdų tobulėti bet kokioje, su kūrybinėmis industrijomis susijusioje, srityje yra mažinti atstumą tarp dešiniosios bei kairiosios kojos – mažinti atstumą tarp praktinės patirties bei teorinių žinių bagažo, nes tik tuomet nesvyruosime į visas puses ir žengsime tvirtu bei sėkmingu žingsniu.

Positivity Lab

Teorinių žinių bei kūrybinių principų nepaisymas buvo viena iš didžiausių mano pirmųjų karjeros žingsnių klaidų, nes dirbdamas pagal individualias nuostatas ir nevertindamas kitų srities profesionalų sukauptų žinių aš iššvaisčiau begalę laiko, bandydamas standartų ignoravimo principu kuo greičiau sukurti tinkamą produktą rinkoje įsitvirtinusiems klientams, nes dažnai tokie bandymai „išradinėti dviratį kvadratiniais ratais“ baigiasi tuo, jog užsakovas nenori sutikti su jokių argumentų neturinčiais sprendimais ir tavo darbas yra tiesiog atmetamas.

O tai, kad dirbti vien pagal tokių dizaino sferos „gigantų“, kaip: Saul Bass ar Paul Rand sukurtus stereotipus ir šios srities tematikos leidiniuose pateikiamas taisykles nėra verta patyriau tuomet, kai pradėjau bendradarbiavimą su didesniais užsakovais, kurie nuolat reikalauja, jog jų kuriamas produktas būtų absoliutus unikumas ir netaptų dar vienu „tvarkingu, bet lankytojų nesusilaukiančiu” web’u, remiantis golden ratio sukurtu logotipu, kuris visiškai nedomina auditorijos arba dar vienu lankstinuku, kuris vos spėjęs ištrūkti iš pašto dėžutės, keliauja tiesiai į šiukšliadėžę.

Ką palinkėtum kolegoms?

Baigiant klajonę po mano minčių vingius norėčiau palinkėti, jog visiškai pamirštumėte sąvokos „komforto zona“ reikšmę. Ir visai nesvarbu, jog jūsų mėnesinis atlyginimas atitinka jūsų lūkeščius bei leidžia jums avėti „Dr Martens“ batus, gyventi keturiasdešimties metrų aukščio lubas turinčiame lofte ir vakarais gurkšnoti „Le Pin“ vyną. Jeigu jaučiate, jog dabartiniai projektai nėra jums iššūkis bei neveda visapusiško tobulėjimo link, sprukite iš tos dizaino, reklamos agentūros ar kokios nors kitos kompanijos ofiso bei leiskitės nešami naujo, gaivaus kūrybinio vėjo gūsių.