Dizaino sistemos: Populiarumas

Goda Kindurytė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolventė, rašydama baigiamąjį darbą, apibendrino šaltinius apie dizaino sistemas ir atliko 4 interviu su ekspertais: Eriku Mališausku („Monetha“), Mantu Milkintu („NFQ Technologies“), Mykolu Puodžiūnu („Tesonet“), bei Dovydu Vyštartu („Wix“). Šis baigiamasis darbas tapo šios straipsnių serijos pagrindu.

Nors kažkas panašaus į dizaino sistemas egzistavo prieš gerą dešimtmetį, tačiau ši samprata atsirado ir išpopuliarėjo tik pastaruoju metu.

Išnagrinėjus šaltinius, nebuvo rasta atsakymo į klausimą: „Kokios prielaidos lėmė, kad dizaino sistemos išpopuliarėjo būtent dabar?“, todėl buvo nuspręsta pasiklausti ekspertų.

Į klausimą, kodėl dizaino sistemos pastaraisiais metais išpopuliarėjo, Erikas, Mykolas ir Dovydas paminėjo „AirBnb“ dizaino sistemos paviešinimą, taip pat ir kitų sėkmingų produktų kaip „Shopify“ ar „IBM“.

Turbūt todėl, kad dideli produktai, kurie žymūs savo geru dizainu, tokie kaip „Airbnb“, „Mailchimp“, „Shopify“ ir pan., pradėjo atvirai rodyti savo dizaino sistemas.
– Erikas Mališauskas

Trumpai tariant, tiek produktų dizaineriai tiek kompanijų vadovai suprato dizaino sistemų teikiamą naudą. Prie viso populiarumo prisidėjo ir įvairūs straipsniai, knygos, pranešimai konferencijos, sėkmingi didelių kompanijų pasiekimai. Vieni iš sėkmingiausių bei sektinų pavyzdžių yra AirBnB dizaino komanda, Brad Frost.
– Dovydas Vyštartas

Mykolas papildomai išskyrė vis labiau girdimą dizainerių balsą:

Manau, didžiosiose produktinėse kompanijose kaip „Airbnb“, „IBM“ ir t.t., pradėjo ryškėti dizainerių indėlis, kuriant naudotojų patyrimus. Pamažu dizainerių balsas tapo girdimesnis ir kompanijos pradėjo skirti resursus (žmonių darbo laiką) dizaino sistemų kūrimui. Štai, kaip pastaraisiais metais kito dizainerių-developer’ių santykis rinkos lyderių ofisuose.

– Mykolas Puodžiūnas

Mantas taip pat pritarė, jog dizaino sistemos naudojimas ir kūrimas pradėjo populiarėti dėl konkrečios teikiamos naudos, pavyzdžiui – resursų taupymas, sistemingas darbas.

Žmonės tokie kaip aš ir nemažai kitų, mėgsta sistemizuoti dalykus. Tu pamatai, kad sistemizuojant ir automatizuojant, viskas vyksta greičiau. Anksčiau ar vėliau tai neišvengiama, nes tu nori viską daryti efektyviai, todėl atsirado tokie dalykai kaip „Bootstrap“. Tai yra toks framework – įrankis, į kurį gali „įmesti“ komponentą, o jame jau yra nustatytas stilius, tau tereikia parašyti pvz., porą kodukų, tau nereikia visko perdarinėti, bet tau jau automatiškai pakeičia spalvą ir t.t. Tu gali nusistatyti pagrindinius nustatymus, ir tas įrankis jau pritaiko vizualinę sistemą. O jei trumpai atsakant, anksčiau visi darydavo html puslapius ir kiekvieną reikėdavo kurti atskirai, tai dabar puslapiai sudaromi dinamiškai, generuojami efektyviau. Dizaino sistemų įvedimas pereina į programavimo patirtį, ir kuo geriau ji išvystoma, tuo sistema veiks efektyviau. Pavyzdžiui, jeigu sumažini savo tinklapio užkrovimą nors ir puse sekundės greičiau, nors mums atrodo, kad tai lyg ir nieko tokio didelio, bet, turint omeny, kad vartotojo kantrybė internete yra minimali ir atmintis tuo labiau, tai sumažinus žmonių atkritimą nors ir 10proc. Tu laimi 10proc.pelno. Taigi, jei yra uždirbami milijardai, ateina dar papildomi milijonai. Tada paskaičiavus, matai, jog apsimoka iš pradžių investuoti į dizaino sistemą. Viskas atsiremia į pinigus. Skaičiai yra žiaurūs. Vartotoją internete galima labai greitai sunervinti ir jis tau labai greitai pamojuos.
– Mantas Milkintas

Kiti serijos straipsniai

  1. Dizaino sistemos samprata
  2. Dizaino sistemų populiarumas
  3. Dizaino sistemų nauda ir trūkumai
  4. Dizaino sistemų kūrimas ir jo principai
  5. Dizaino sistemų taikymas e. komercijoje
  6. Tendencijos