#13 Penktadienio ekspreso su Luku Lukoševičiumi

Keletas žodžių apie save?

lukasTableAir, vadovas ir produkto dizaineris
LinkedIn: http://lnkd.in/d3JzDuS
Twitter: https://twitter.com/Lukaslukcom
TableAir: http://www.tableair.com
Homepage: http://www.lukasluk.com/

Manau kad interaktyvus dizainas dar tik po truputį pradeda rodyti savo tikrąsias pritaikymo galimybes, todėl labai vertinu dabartinę situaciją, kuri leidžia dirbti prie įdomių projektų visame pasaulyje, kuriuose galiu pritaikyti ilgametę patirtį. Šiuo metu labai didelį dėmesį skiriu Product Expierence ir Product Development sritims. Skaitau daug knygų tomis temomis, ekspermentuoju ir mokausi iš savo ir kitų klaidų. Tikiu, kad gyvename labai įdomiais laikais.

Kaip viskas prasidėjo?

Viskas prasidėjo 1995 metais, kiemo draugas turėjo Sinclair kompiuterį, todėl dažnai eidavau pas jį į svečius, programuodavome, loadindavome žaidimus iš kasečių ir galiausiai po kokių metų ar dviejų sukūrėme pirmąjį savo žaidimą – gyvatėlę. Žaidimas buvo pakankamai primityvus bet turėjo net dešimt lygių, jei gerai pamenu, net ir high score’us. Tada nupirkau keliasdešimt floppy diskų ir į juos įrašę žaidimą pardavinėdavome klasiokams. Kas įdomiausia visi klasiokai iš kažkur sukrapštydavo po penkis ar dešimt litų ir pirko mūsų žaidimą… Tiesa žaidimų kūrimo karjera kuriam laikui buvo sustojusi, nes visą pelną išleidom ledams… Na, bet buvo smagu.

Po to sekė dailės mokykla, dar vienas išleistas žaidimas „Pilies Užgrobimas“ jau su oficialiu leidėju ir begalės užsakomųjų projektų.

Paskutinius du metus dirbau su viena agentūra Londone prie ypač sudėtingų investicinių bankų projektų – akcijų analitinės sistemos, vizualiai pateikiančios sudėtingų algoritmų duomenis vienam didžiausių ivesticinių bankų pasaulyje JP Morgan.

Prie ko šiuo metu dirbi?

Paskutiniu metu, dirbant prie kompleksiškų projektų, supratau, jog mano darbas palengvėtų, jei visos interakcijos būtų valdomos ne tik kompiuterio ar telefono ekrane, bet ir naudojant unikalius įvesties įrenginius pritaikytus vienam unikaliam procesui. Manau, kad preciziškiausių interakcijų ateitis stipriai remsis „one of a kind“ įrenginių gamyba.

Interakcijos galimybės, kai pagrindinis informacijos kanalas yra ekranas yra begalo plačios, tačiau žmogus yra fizinė būtybė todėl nuneigti jo kitas kūno ypatybes, apart akių ir pirštų, yra šiek tiek neišmoninga. Ekrano kaip pagrindinio įvesties ir išviesties mechanizmo pritaikymas yra labai platus ir aišku dar iki galo neišnaudotas, tačiau tikrai ne visose sferose atlieka savo darbą kaip tai galėtų atlikti geležies alternatyvos. Trumpai kalbant, prieš pusę metų, vakarais po darbo, pradėjau dirbti prie išmaniojo stalo. Visi žinome kiek daug energijos ir potencialių sėkmingų darbo valandų prarandame dėl per ilgo sedėjimo, sėdint ofise 6-8 ar net 10 val. mūsų kūnai pradeda reikšti pretenzijas – ir tai normalu – žmogaus kūnas sutvertas judėjimui. Kartu su kolega Justinu Vilimu prie TableAir pradėjau dirbti sausį, praėjus keturiems mėnesiams pamačiau jog projektas juda pakankamai sėkmingai, nutariau išeiti iš pagrindinio savo darbo ir šimtu procentu atsidaviau TableAir. TableAir tai protingas stalas leidžiantis dirbti stovint. Dabar nenoriu daug išsiplėsti, bet jei kam įdomu yra medium.com straipsnis angliškai apie visą TableAir gimimo procesą.

Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?

Turbūt brangiausia ir naudingiausia išmokta pamoka būti sąžiningu pačiam su savimi ir kartais tiesiog imti ir pradėti daryti tai ko ištikrųjų trokšti. Šis supratimas atėjo savaime, bet impulsas leidęs jį verbalizuoti kilo perskaičius L. Tolstojaus “Семейное счастье” (red. „Šeimos laimė“) – puikus kurinys, kurį vertą perskaityti kiekvienam.

Ką palinkėtum kolegoms?

Daryti tai kas suteikia džiaugsmą ir niekada nenuleisti rankų.