Keletas žodžių apie save?

Barclays, dizaineris
Twitter: @siudikk
Instagram: @siudis
LinkedIn: siudika
Facebook: Tesliukas

Vaikystėje suformuotas požiūris į pikselinę estetiką, užaugęs (nors vis dar ganėtinai žemo ūgio) kartu su kompiuteriniais žaidimais, jų kūryba bei beabejo newgrounds.com. Taip, tai esu Aš – barzdotas, tatuiruotas ir pilnas kitų hipsteriškų elementų, dyzikas. Dienos metu – mobiliųjų aplikacijų naudotojų sąsajos ir pačių naudotojų patyrimo dizaineris, o vėlai naktimis – kompiuterinių žaidimų dizaineris, programuotojas, 3D modeliuotojas ir šiaip vieno žmogaus armija šitam reikale.

Kaip viskas prasidėjo?

Viskas prasidėjo gal net labiau pasąmonėje. Nelabai planavau visa tai ir  tuo metu nesureikšminau kurį nors iš pasiekimų. Vis gi, iš aplinkinių girdėjau tik tai, kad kompiuteris ir žaidimai yra blogis ir reikia daugiau laiko praleisti lauke. Na, buvau drąsus jaunuolis ir ėjau prieš sistema – kompiuteris buvo pirmoje vietoje.

O kelionė greičiausiai prasidėjo gal kokių ~6-erių metų, kai pas vienus draugus išbandžiau „PS One“, dar pas kitus „NES“ žaidimų konsoles, o pas trečius esu išbandęs ir „ZX Spectrum“ teikiamas galimybes. Supratau, kad šioje, pilnoje kvadratėlių, poligonų, monotoninių garsų ir dažnai suvaržyto spalvų spektro aplinkoje yra šiokių tokių jausmų ar sąvotiškos gyvybės ženklų.

Nusprendžiau, jog jei man taip smagu žaisti su kito žmogaus kūryba, kodėl gi pačiam nepabandžius sukurti kažką panašaus. Taip žengiau pirmą žingsnį žaidimų kūryboje. Pradėjau nuo tuo metu populiarių žaidimų kūrimo programėlių, kur viskas vyko labai primityvioje drag-n-drop aplinkoje. Pasibandžiau, sukūriau šiokių tokių žaidimėlių kaip gatvės lenktynes bei laivų mūšis. Supratau, jog neužtenka man tų drag-n-drop elementų.

Tad nusprendžiau, kad pribrendau prie flash’o, „metas parodyti pasauliui ką sugebu“ – taip galvojo 12-metis Kasparas . Įkvėptas tokių puslapių kaip „Newgrounds.com“ ir „ArmorGames“ sėdau į flash’o kūrėjų traukinį. Ilgai netrukus turėjau folderius su pilnai animuotais filmukais, suprogramuotais žaidimais ir gradientų perdozavimu.

Tada įvyko lūžis, kai norėjos patenkinti savo kūrybinį alkį. Pradėjau lankyti programavimo būrelius, kurti visokiems žaidimams modifikacijas, mokintis 3D modeliavimo bei begalę kitų kūrybinių užsiemimų. Galų gale pradėjau dirbti startupuose kur ir visos UX žinios pradėjo po truputį ateiti.

Startupuose dalyvavau net dviejuose vienu metu, vienas susijęs su žaidimais, o kitas buvo web aplikacija. Pastarojoje ir prasidėjo mano kelias į UX gelmes. Ten supratau kodėl reikia dirbti naudotojui, o ne užsakovui. Nusprendžiau, jog mano prigimtis yra kurti tai kas patogu bei interaktyvu.

Prie ko šiuo metu dirbi?

Šiuo metu dieniniam darbe dirbu prie begale prototipinių mob. aplikacijų, skirtų Barclays bankui, apie kurias, deja, bet negaliu daugiau atskleisti.

Naktimis visai kita istorija – paišau, modeliuoju, animuoju, programuoju visokius žaidimų veikėjus, giltines, bėgiojančius barzdotus hipsterius ir kitus siaubūnus.

Šiuo metu turiu jau metus besisukantį projektą, kurį manau greitu metu teks leisti, nes antraip jis aplamai nepamatys dienos šviesos. Tai paprastas endless runner tipo mobile žaidimukas, kurio prasmė yra pabėgti nuo tave sekančios giltinės, berenkant visokius „pagreitinimus“ ir ekstra taškus. Žaidimas gal kažkiek labiau komplikuotas, negu skamba, bet į detales manau nenersiu šį kartą.

Be viso to, nuolat mokinuosi naujų dalykų, stengiuosi išeiti iš savo komforto zonos, kad išmokti kažką naujo. Vasario pradžioje, kaip ir kasmet, paskirsiu sau naują projektą, prie kurio sėdėsiu visus metus. Naujas projektas turės būti susijęs su kokia nors nauja mechanika, programavimo kalba, animacijos būdu ar kažkuo kitu, ko aš iki šiol niekad neliečiau.

Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?

Kažkokios vienos pamokos neturiu. Kasdien patiriu kažką naujo, kasdien stengiuosi išmokti kažką naujo, net jeigu ir sėdžiu namie.

O jeigu reiktų įvardinti kokį vieną iš labiau išsiskiriančių momentų, tai galėčiau pasakyti, jog per paskutinius porą metų išmokau, jog reikia sakyti „Ne“. Tai yra labai svarbus ginklas šiame pasaulyje, pilname žmonių su pilnai nesuplanuotais projektais, neišbaigtų minčių ir be abejo aukštesniais reikalavimais, negu biudžetas iš tikro leidžia.

Ką palinkėtum kolegoms?

Palinkėčiau į kasdienius darbus ar rutiną, kuo dažniau pažiūrėti kitu kampu. Kartais įkvėpimą gali rasti kasdieniuose įvykiuose.

Palinkėčiau semtis įkvėpimo ar net kartais patirties iš kuo platesnio spektro sričių.

Galų gale, linkėčiau daryti tai kas patinka ir siekti kasdieną vis geresnio rezultato negu buvo vakar.