#4 Penktadienio ekspreso su Ramune Milašiūte

Keletas žodžių apie save?

Ramunė Milašiūtė
„Blue Bridge Code“, Naudotojo sąsajų ir naudotojų patyrimo dizainerė
Linkedin: www.linkedin.com/in/ramunem
Facebook: www.facebook.com/ramune.milasiute
E. paštas: milasiute.ramune@gmail.com

Kartais lengviau parodyti, nei pasakyti. Geriausiai mane apibūdintų keletas dalykų, kuriais kasdien džiaugiuosi.

Kaip viskas prasidėjo?

Viskas prasidėjo nuo studijų laikų. Norėjau rašyti ir studijuoti žurnalistiką, bet atsidūriau informatikoje. Kaip mėgstu sakyti, ne aš šią specialybę pasirinkau, o ji mane. Studijuodama atradau „Photoshop“ ir „Illustrator“ galimybes. Iš pradžių tai buvo nuotraukų retušavimas, piešinių redagavimas, vektorinimas, o vėliau peraugo į dizainą internetui.

Po bakalauro baigimo užsimaniau studijuoti toliau ir įstojau į magistratūros studijas, kur studijavau apie elektronines viešąsias paslaugas. Tik vėliau supratau, kad turėjau stoti į grafinį dizainą. Studijuodama magistratūroje dirbau vadybinį darbą ir pamažu suvokiau, kad detalės bei patogumas naudotis – mano sritis, todėl pakeičiau profesinę kryptį ir jau kurį laiką esu šviežiai iškepta UI’xė .

Prie ko šiuo metu dirbi?

Šiuo metu dirbu prie keleto valstybinių projektų. Daugelio įsitikinimu valstybiniai projektai lakoniški ir neįdomus, tačiau kartais būtent jie reikalauja unikalių sprendimų. Viename iš projektų, prie kurio šiuo metu dirbu, naudotojui turi būti atvaizduojamas gana didelis duomenų kiekis, todėl reikia atlikti nemažai testavimų, išdirbti įvairias variacijas bei pateikti sąsajoje tokį sprendimą, kuris būtų akivaizdus bei iškart suprantamas žmogui besinaudojančiam sistema.

Mano pirmasis projektas, kurį gavau, taip pat buvo valstybinis – tai vidinė sistema, kurioje turi būti perduodami tam tikro tipo pranešimai. Turiu pripažinti, jog baiminausi dėl kliento požiūro į naudotojo patyrimo ekspertus – ar klientas supras jo svarbą. Tačiau, pamažu, užsakovai ima suvokti, jog dizainas nėra vien gražios interneto svetainės nupaišymas. Todėl reikia tuom pasidžiaugti ir tikėtis išvysti vis geresnių ir kokybiškesnių sprendimų.

Po darbų labai džiaugiuosi galėdama tiesiog paimti pieštuką ir piešti ant popieriaus, tačiau kol kas tai apsiriboja tik atvirukais, kurių paišymo procesą draugai vadina monstravimu, nes paišau monstrus.

Monstravimas

Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?

Kol kas dar nebuvo labai brangios pamokos, bet vieną jau supratau – jei apsiimi daryti projektą draugams/pažįstamiems laisvu nuo darbo metu, turi imtis tik tokio, kuris pačiam yra įdomus.

Ką palinkėtum kolegoms?

Linkiu nebijoti būti savimi, kurti nepamirštant detalių ir, kad ir ką bedarytumėte, niekada neprarasti entuziazmo.