Keletas žodžių apie save?

BT, naudotojų patyrimų ir produktų dizainerė
LinkedIn: Sandra Mileikytė – mano profesinis įvaizdis
Twitter: @sandramileikyte – tai, kas mane domina UX dizaino srityje
Instagram: s.miile – trupinėlis mano kasdienybės
Flickr: smileikyte – taip kaip aš matau pasaulį aplink save

Esu naudotojų patyrimų bei produktų dizainerė. Domiuosi naudotojų  (angl. user psychology), žmogaus ir kompiuterio sąveikomis, bei grafiniu dizainu. Nepavadinčiau savęs visų galų meistre, tačiau taip pat užsiimu fotografija bei mokinuosi kaligrafijos.

Jei nedaryčiau to ką darau dabar, esu garantuota, kad bučiau pasinėrusi į sportą – dievinu bėgimą bei fitnesą, nebesuskaičiuosiu jau kiek kartų dalyvavau 10 km bėgimuose, taip pat du kartus pasiekiau puikių rezultatų pusės maratono varžybose, bei kartu su bendramintėmis rašome sveikos gyvensenos tinklaraštį.

Pastaruoju metu atrandu dar vieną aistrą – su vaikinu mokomės pramoginių šokių ir sekasi tikrai gan neblogai!

Tad esu toks žmogus, kuris mėgsta vis atrasti kažką naujo, tobulinti žinias bei vis užsibrėžti naujų tikslų. Ir be abejo juos pasiekti su kaupu.

Kaip viskas prasidėjo?

Nuo pat mažens buvau linkusi į menišką pusę, pirmą savo „šedevrą“ sukūriau ant šviežiai perdažytų namų sienų kai man buvo vos penkeri. Tėvai pastebėjo mano užsispyrimą nesiskirti su flomasteriais ir nusprendė, kad savo menišką energiją geriau išliečiau A. Martinaičio dailės mokykloje.

Prasukime apie 10 metų į priekį. Baigus vidurinę mokyklą išvažiavau su savo vaikinu studijuoti į Angliją. Gavau bakalauro laipsnį. Studijavau pramoninį produktų dizainą, todėl išmokau visko su kaupu: nuo 3D modeliavimo programų iki to kaip sulituoti lemputes mano kuriamo produkto modeliui, su kuriuo teko sudalyvauti New Designers parodoje Londone.

Po studijų metus pradirbau Kraft Foods (red.  viena didžiausių maisto gamybos įmonių pasaulyje), kurdama pakuotes Cadbury konditerijai, kas manęs nelabai žavėjo, todėl nusprendžiau grįžti prie produktų dizaino ir toliau gilinausi savo žinias studijuodama magistrą Brunelio universitete.

Šių studijų metu pirmą kartą susidūriau su skaitmeninių produktų dizainu. Magistro metu teko dirbti prie vieno įdomiausių komandinių projektų, prie kokių yra tekę dirbti – juo sprendėme kaip patobulinti patyrimus, susijusius su oro transportu: pradedant nuo akimirkos, kai žmogus susipakuoja lagaminus, ir iki pat tada, kai pasiekia savo kelionės tikslą. Projektas buvo toks įdomus, kad nusprendėme su juo sudalyvauti keliuose tarptautiniuose dizaino konkursuose. Džiugu tai, kad ne tik mums šis projektas pasirodė vertas dėmesio – laimėjome Core77 Student Notable apdovanojimą, bei prestižinį Red Dot apdovanojimą, kurio atsiimti vykome į ceremoniją Singapūre.

Po tokių magistro studijų man tapo labai aišku kuo užsiimsiu savo gyvenime. Būtent tada ir supratau, kad mano misija bus kurti įsimintinus naudotojų potyrius, nesvarbu ar tai apčiuopiamas ar skaitmeninis produktas. Po universiteto gavau savo pirmą UX dizainerės darbą startuolių kompanijoje WorkAngel, Londone.

Prie ko šiuo metu dirbi?

Šiuo metu man gan permainingas laikotarpis: po beveik dvejų metų darbo startuolių aplinkoje pereinu dirbti į kur kas didesnę kompaniją – BT (red. Didžiosios Britanijos telekomunikacijų bendrovė) – kurioje būsiu atsakinga už UX dizainą.

WorkAngel išmokau daugiau nei per studijas abiejuose universitetuose, todėl visad sakau, kad teorija be praktikos yra tik pusė darbo. Šioje rolėje dirbau prie responsive web bei mobiliųjų programėlių projektų. Jau nebesuskaičiuosiu kiek kartų teko atlikti analizes, testus, kurti produkto modelius ir su jais išbandyti įvairias idėjas. Nuotraukoje žemiau mano keverzojimai bei pagrindiniai darbo įrankiai. Taip, būtent nuo paprasčiausio popieriaus ir pieštuko viskas ir prasideda, bet užkietėjusiems UX’eriams labai rekomenduoju UI Stencils, kur galima rasti daug įvairiausių gėrybių.

Kasdieną tekdavo susidurti su vis naujais išbandymais, mokintis naujų programų (praėjau tokį smagų kelią: SolidWorks – Omnigraffle – Adobe Creative Suite – Sketch App) bei pastoviai susiremti į žodžių kovas su projektų vadovais, programuotojais bei produkto savininkais. Žodžių susirėmimai, ne šiaip sau, kad įkišti ir apginti savo idėją, bet kovoti už geriausius galimus naudotojų patyrimus. Kaip dauguma UX profesionalų sutiks, kiekvienas projekto narys turi tam tikrą tikslą, ar sutaupyti pinigų, ar greičiau išleisti naują produktą į rinką, o va mes, UX dizaineriai, turime stengtis, kad per visų norus nenukentėtų naudotojų patyrimai, bei pats produktas.

Laisvu laiku taip pat dirbu prie asmeninio puslapio, kuriame noriu patalpinti ne tik savo darbus, bet pasidalinti mintimis bei patarimais būtent UX dizaino srityje. Ir žinoma, niekada nenustoju lavinti savo įgūdžių – nauja užduotis mano sąraše yra išmokti Google Analytics bei programavimo pagrindų. Mėgstu lankytis susitikimuose su kitais UX srities atstovais, kas gyvenat Londone – meetup pilna tokių renginukų, tad gal netyčia pasimatysime viename iš jų? Visada labai smagu padiskutuoti UX dizaino tema lietuviškai!

Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?

Nuskambėsiu kaip detektyvė, bet faktai be įrodymų yra nieko verti. Ypač tas aktualu kuriant produktus. Aš galiu turėti pačią puikiausią idėją produktui, bet jeigu tokio produkto niekam nereikės – toli nenukeliausiu.

Visada stengiuosi paremti savo idėjas ar nuomonę faktais, gautais is naudotojų analizės. Labai erzina, kai svarbūs žmonės kompanijoje šio aspekto nesupranta, ir pasikliauna tuo, ko užsakovai reikalauja. Galima ginčytis, kad klientai yra taip pat naudotojai, tačiau man teko dirbti prie projekto, kur klientai diktavo ką nori matyti produkto atnaujinime, ir kai tai įvyko, pats produktas susilaukė gan prasto įvertinimo. Kodėl? Nes jį naudojo kitokio tipo naudotojai.

Tad išvados sakyčiau būtų dvi – visada pagrįsti savo faktus bei nuomonę ir kurti produktą tiems, kas jį naudos tiesiogiai.

Ką palinkėtum kolegoms?

Atraskit pusiausvyrą tarp darbo ir laisvalaikio!

Kai myli darbą, jis labai dažnai patampa laisvalaikiu, kas yra vienas geriausių pasiekimų gyvenime. Mano tėtis man vis kartoja: „Kai myli darbą, net ir nesijaučia, kad dirbi.“. Norėčiau visus pasveikinti jei jaučiatės taip! Juk Steve Jobs irgi sakė: „The only way to do great work is to love what you do“ (vienintelis būdas dirbti gerai – mylėti savo darbą). Tačiau tuo pačiu metu tvirtai tikiu, kad norint funkcionuoti kaip įmanoma geriau, reikia kartais atsijungti, nes po tokių „atsijungimų“ dažnai gaunasi, kad tampame kur kas produktyvesni, kyla puikios idėjos bei gimsta šedevrai.

Tad darykit tai ką mylit ir mylėkit tai ką darot. Angliškai skamba kur kas geriau: „Do what you love, love what you do“.