#58 Penktadienio ekspreso su Donatu Vainilaičiu

Keletas žodžių apie save?

DonatasVLaisvai samdomas dizaineris
Portfolio: www.lazyfuture.com
Linkedin: https://de.linkedin.com/in/donatasv

Iš karto tiesą pasakysiu – dirbti nemėgstu. Dažniausiai į kontorą ar susitikimus su šypsena neinu. Nemėgstu, kai mano telefonas skamba darbiniais klausimais ankstų rytą. Taip pat nemėgstu, kai darbe reikia „sėdėti“ iki 18.00 val., nes taip visi daro. Dar nemėgstu, kai manęs prašo padidinti logotipą ar „šiek tiek pažaisti“ su spalvomis.

Sunku būna priešais ekraną sėdeti, kai geras oras už lango, ir kai tiek daug įdomių dalykų vyksta šiame pasaulyje. Nemėgstu tų senovinių kontorų, kurios vis dar veikia fabriko principu, dirba darbą nuo devynių iki šešių, nes tokia yra sistema. Turbūt dėl visų šių priežasčių ir pasirinkau laisvai samdomo dizainerio karjerą.

3 (1)

Ir dabar papasakosiu ką mėgstu. Labai patinka, kai darbas tampa aistra ir hobiu. Kai turiu projektų, dėl kurių norisi naktimis nemiegoti. Projektų, kurie man yra šiek tiek per dideli ir per sunkūs. Kai žinau, kad reikės pasistengti daug labiau nei kadanors stengiausi. Gerai jaučiuosi kai žmonės su kuriais dirbu yra aukščiausio lygio savo srities profesionalai, ir kad turėsiu gerokai padirbėti, kad galėčiau atlikti savo dalį nepriekaištingai.

Labai vertinu laisvę ir pasitikėjimą savimi, kuris auga su kiekvienu įveiktu projektu. Stengiuosi išbandyti kuo daugiau krypčių, dirbti su kuo įvairesniais klientais ir projektais. Mėgstu „lėtai keliauti“, sutikti daug įdomių žmonių. Mėgstu šunis ir gamtą. Visą tai sudėjus į krūvą ir suderinus – gvenimas tampa niekada nesibaigianti kelionė, kur rutina ir nuobodulys neegzistuoja.

Kaip viskas prasidėjo?

Viskas prasidėjo labai primityviai. Draugas įdiegė „fotošopą“ pirmą dieną kai tik nusipirkau kompiuterį. Žaidžiausi visą naktį, dėliojau nuotraukas, dariau manipuliacijas. Visai patiko. Vieną iš manipuliacijų (kvailą juokelį) netyčia pamatė reikiamas žmogus, pasiūlė pabandyt puslapio dizainą padaryti. Padariau. 12 variantų per naktį. Nei vienas netiko, bet gavau daugiau projektų. Taip ir pradėjau savo dizainerio karjerą.

2 (1)

Pradžioje nelabai rimtai žiūrėjau į tai, bet kai pradėjau gauti darbo pasiūlymus – supratau, kad visai mielai tuo užsiimčiau kasdien. Mečiau beprasmes studijas VU ir pradėjau dirbti sau. Dirbdavau iki 4 ryto. Visi klausdavo kada normalų darbą susirasiu, o aš turėjau kažkokią keistą viziją susigalvojęs, kad gyvenime įmanoma ir nedirbt taip kaip dauguma dirba.

Kad įmanoma gyvent ir ne tik savaitgaliais ir per atostogas, o galima būti savo dienotvarkės šeimininku. Tai mane vedė į priekį daug metų. Po kurio laiko jau žinojau ko noriu ir, kad skaitmeninio dizaino sritis man priimtiniausia. Išvažiavau šio mokslo studijuot į Daniją. Tiek studijuodamas, tiek ir vėliau – didžiąją laiko dalį praleidau laisvai samdomu dizaineriu. Daug darbo įdėjau, bet rezultatai buvo to verti. Dabar galiu pasidžiaugit, kad galiu rinktis ir daryti projektus kuriuos noriu daryti.

Prie ko šiuo metu dirbi?

Šiuo metu gyvenu Berlyne ir dirbu su Jungtinėms Tautoms priklausančiu startup’u ShareTheMeal. Tai yra mobili aplikacija, kurios pagalba galima lengvai paaukoti pinigų badaujantiems vaikams. Nors esame dar labai jaunas projektas – jau turime beprotiškai didelį pasisekimą. Mus palaiko ir mums padeda Apple, Google, ir dar daug didelių kompanijų bei garsenybių. Ir kas labiausiai „veža“ – kad projektas yra prasmingas ir turi tiesioginės įtakos daugelio žmonių gyvenimui. Šiuo metu esame surinkę maisto vaikams tiek, kad pavalgyti 2 milijonus kartų. Tiems vaikams, kurie jei ne mes – neturėtų nieko. Ir visa tai – paprastutė aplikacija mobiliajame telefone.

4

Galiu drąsiai pasakyti, kad dirbant su prasmingu projektu kaip ShareTheMeal.org yra daug smagiau dirbti, nei dirbant prie kokios nors bankinės sistemos, ar puslapio dizaino, kuris padės kažkam parduoti daugiau džinsų. Dažnai skųsdauvausi praeity, kad darau beprasmius projektus, prie kurių gaištu savo gyvenimą vien dėl uždarbio. Šiomis dienomis kiekviena minutė praleista dirbant yra prasminga ir kažkam atneša naudos. Tai mane džiugina. Lapkričio vidury projektas bus prieinamas visame pasaulyje, jį pamatys milijonai žmonių. O kadangi kolkas esu vienintelis dizaineris šiame projekte – atsakomybė didelė. Kaip tik tai mane ir „veža“ mano darbe.

Taip pat, paįvarinant savo karjeros vingius – kuriu savo projektą. Tai mobili aplikacija, kuri moko kalbų, priklausomai nuo naudotojo buvimo vietos. Šiame projekte dalyvauju jau ne kaip dizaineris, bet kaip viso projekto vystytojas. Labai įdomu ir naudinga pažvelgti į viso projekto eigą iš „founder’io“ pusės. Samdau ir motyvuoju žmones, jie daro darbus. Neįkainojama patirtis ir beprotiškas malonumas dirbti su protingais žmonėmis. Nors projektas tik laisvalaikiui – jau gaunu pasiūlymų iš investuotojų ir įvairių žmonių, kurie nori dirbti kartu. Fantastiškas jausmas, kai vieno žmogaus idėja pradeda įgauti fizinį pavidalą.

Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?

Išmokau pasakyti „ne“. Vienas iš esminių principų, kuriais vadovaujuosi dirbdamas – visada stengiuosi perprasti problematiškus projektus ar klientus. Kaip taisyklė, patiems mažiausiems ir nereikšmingiausiems projektams sugaišti 80% laiko. Tie klientai kurie prašo „mažo darbelio“ už „mažai pinigų“ bus tie, dėl kurių nemiegosi naktimis, skambins daug kartų per dieną, ir vargsi norėdamas jų atsikratyti. Daug kas mėgsta vargti visą dieną ir girtis sau bei kitiems kaip jie šiandien daug dirbo, ir kaip nusipelnė atostogų. Aš manau geriau dirbti mažiau bet kokybiškai ir efektyviai. Ir svarbiausia – su projektais ir žmonėmis kuriuos mėgsti, kurie su kiekviena diena veda į priekį, verčia pasitempti, tobulėti.

Ką palinkėtum kolegoms?

Kolegoms visada linkiu to paties – neužsisėdėti vienoje vietoje. Tiek fiziškai, tiek morališkai. Nedirbti per ilgai toje pačioje kompanijoje ar prie to paties projekto. Laikai, kai darbuotojo lojalumas buvo vertinamas pagal laiką praleistą dirbant vienoje vietoje – seniai praėjo. Dabar jei savo CV turi 6 metus toje pačioje vietoje – tai jau nieko gero. Tai ženklas, kad bijai permainų ir nemoki prisitaikyti.

Šiame, taip greitai besikeičiančiame skaitmeniniame pasaulyje iš darbuotojo reikalaujama daug. Ir, manau, kad vienas iš didžiausių privalumų yra mokėjimas greitai adaptuotis, „susidirbti“ su naujais kolegomis, perprasti taisykles, pasiūlyti sprendimus, kurių vakar niekas nežinojo. Taigi, jei eini į darbą kur visi „draugeliai“, jautiesi šiltai ir patogiai, ir kur nesusuka skrandžio iš baimės prieš susitikimą bent 2 kartus per savaitę – bėk iš ten. Tai tavo karjeros kapinės.