„User Experience“ lietuviškai #2

Po pirmojo straipsnio parašymo, norėdami lietuvių kalboje įtvirtinti „user experience“ atitikmenį „naudotojo patyrimas“, kreipėmės į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (toliau – VLKK) su prašymu įvertinti siūlomą variantą. Mūsų klausimu diskusija su „Aiškinamojo kompiuterijos terminų žodyno“ (ir kitų kompiuterijos žodynų) autorėmis prof. V. Dagiene ir dr. T. Jevsikova šiek tiek užsitęsė, bet galiausiai lapkričio pabaigoje gavome atsakymą, kad minėto žodyno autorės parengė „user experience“ lietuviško termino straipsnį:

vartotojo patirtis
Vartotojo sąveikos su programa, paslauga, jos teikėju įvairių aspektų (pojūčių, minčių, fiziologinių, emocinių reakcijų ir pan.) visuma.

VLKK atliko puikų darbą. Negalime nesidžiaugti, kad reikalai pajudėjo ir po truputį atsiranda aiškumas, tačiau šiek tiek neramina, kad buvo sprendžiama nedalyvaujant srities specialistams. Nesupraskite klaidingai, neabejojame gerb. prof. V. Dagienės ir dr. T. Jevsikovos kompetencijomis, bet kaip sakoma „nihil de nobis, sine nobis“ (liet. nedarykite nieko kas skirta mums, mums nedalyvaujant). Norėtume būti savotiški termino „ambasadoriai“ ir tikime, jog tai visos bendruomenės interesas.

Taigi, pabandykime pasigilinti į kalbotyros specialistų ir gerbiamų „Aiškinamojo kompiuterijos terminų žodyno“ autorių siūlomą terminą ir jo apibrėžimą.

„vartotojas“ prieš „naudotojas“

Tiesą sakant, žodžio „naudotojas“ pakeitimas į „vartotojas“ stipriai nustebino. Juk ilgą laiką mums buvo „kalama“ į galvas: „Naudotojas kuo nors naudojasi, o vartotojas ką nors vartoja“. Ir net „Aiškinamojo kompiuterijos terminų žodyno“ elektroninėje versijoje vis dar galima sutikti „naudotojas“:

naudotojas
Fizinis arba juridinis asmuo, arba tokių asmenų grupė, naudojanti kompiuterį, jo programinę įrangą, duomenis ir bet kokius kitus informacijos išteklius.

Tačiau, žvelgiant objektyviai, turbūt sutiksite, kad žodžių „vartotojas“ ar „naudotojas“ vartojimas priklauso nuo konteksto ir istoriškai susiformavusių tradicijų: „mašina“ – naudojama, „miltai“ – vartojami. Kai kurie žodžiai pvz. „terminas“, „žodis“ gali būti ir „naudojami“, ir „vartojami“.

Kita vertus, sąveika su programa ar paslauga vyksta per naudotojo (ar vartotojo) sąsają ir jos pagalba, todėl žodžių derinys „vartoti vartotojo sąsają“ visai „neskamba“. Aišku, galima „vartoti“ pakeisti į „naudotis“ ir gausime „naudotis vartotojo sąsaja“, tačiau kodėl tada žmogus, kuris naudojasi sąsaja yra vadinamas „vartotojas“, o sąsaja – „vartotojo sąsaja“?

Taip pat IT srityje dažniau sutinkamas „naudojimas“ – naudoju „Mac“ (kompiuteris), naudoju „Dropbox“ (paslauga). Turbūt sutiksite, kad sakinys „išvartojau visą Dropbox talpą“ skamba gan keistai, nors logiškai teisingas.

Tačiau, anot VLKK atstovo, ne viskas taip paprasta, kaip galima įsivaizduoti.

Pavyzdžiui, nusipirkusi batus (ar kompiuterį) ir būdama kuo nors nepatenkinta (tarkim, prekė nekokybiška, noriu grąžinti, o pardavėjas nepriima) galiu kreiptis į vartotojų teisių gynimo tarnybas. Nors batus nešioju, taigi naudoju, bet vis tiek šiuo įsivaizduojamu atveju esu jų vartotoja ir mano, kaip vartotojos, teisės turi būti užtikrinamos. Maža to, jei pažvelgtumėte į didįjį Lietuvių kalbos žodyną, rastumėte labai įdomių pavyzdžių veiksmažodžio „vartoti“ straipsnyje (berneliai ir dalgeles, ir šobleles vartojo – tai iš tausosakos). Veiksmažodis „naudoti“ semantiškai turi naudos aspektą, o „vartoti“ šiuo aspektu yra platesnės reikšmės, todėl dažnai patogesnis, ypač kai kalbama apie bendrąsias sąvokas. Taigi perdėtai logizuoti ir sakyti, kad būtinai turi būti „naudotojo sąsaja“ ar pan., tikrai nereikėtų. Juolab vartosena daug labiau palaiko terminus su dėmeniu vartotojas. Abu šie žodžiai yra lietuviški, taisyklingi, todėl vargu ar prasminga teikti priešingai negu dauguma vartotojų. Šie argumentai ir nusvėrė, kad naujausiuose IT žodynuose grįžta prie terminų su dėmeniu „vartotojas“ (bet tai netrukdo, tarkim, apibrėžiant sąvoką vartoti veiksmažodį „naudoti“ – nelygu kontekstas).

Kaip jau buvo minėta ankstesniame straipsnyje, mes esame vis dėlto linkę sutikti su G. Grigo žodžiais:

Naudotojas kuo nors naudojasi – kompiuteriu, jo programine įranga, duomenimis ir bet kokiais kitais informacijos ištekliais. Vartotojas ką nors vartoja, pvz., maistą, vaistus. Raides, žodžius, kalbą taip pat vartojame. (Gimtasis žodis. 2007, Nr. 7, p. 7–12.)

Taip pat mūsų manymu reikėtų skirti „vartotojus“ ir „naudotojus“ jau vien tik dėl to, kad neklįstume skaitydami, pavyzdžiui, angliškų ar rusiškų tekstų vertimus: „user“ ir „consumer“ – angliškuose tekstuose ar „пользователь“ ir „потребитель“ – rusiškuose ir t.t.

„patyrimas“ prieš „patirtis“

Jei sąvoka apima viską, kas susiformuoja dirbant su tam tikru produktu (programa, svetaine ar pan.), o ne tam tikru aspektu susidarytą įspūdį (tai būtų sąvokos momentiškumo požymis), tikrai labiau tiktų visumą vadinti patirtimi. Dar vienas argumentas: „patyrimas“ ir „patirtis“ gali būti vartojami sinonimiškai, bet patyrimas yra nevienareikšmis: gali būti suprantamas kaip 1) veiksmas ir kaip 2) veiksmo rezultatas.

Svarbus termino kriterijus – vienprasmiškumas ir aiškumas. Jei žodis gali reikšti ne vieną, o daugiau (juolab artimų) dalykų, jis nėra pats tinkamiausias kaip terminas. Todėl terminologiniu aspektu teiktinesnis „patirtis“.

Nors ir labai neprieštaraujame dėl „patirtis“, bet manome, kad „patyrimas“ būtų tinkamesnis žodis. Kaip jau minėjome anksčiau, pati sąvoka yra nevienareikšmė ir savyje turi tiek veiksmo, tiek ir veiksmo rezultato, prasmes. Pavyzdžiui, gali būti iššaukiamas potyris (patyrimo momentinis vienetas), kuris galiausiai netaps patirties dalimi. Taip pat toje pačioje srityje egzistuoja „generalized user experience“ arba „overall user experience“, kurie skirti apibrėžti bendrąjį „user experience“.

„vartotojas“ prieš „vartojimas“

Dėl „vartotojo“ ar „vartojimo“ samprotavome taip: iš esmės galimi terminai ir su vienu, ir su kitu dėmeniu, bet vartotojo patirtis galėtų rodyti abstraktesnę, labai bendrą sąvoką, o vartojimo patirtis – konkretesnę, nes iškart kyla klausimas, ko vartojimo patirtis? Kitaip tariant, terminas tarsi „nepilnas“, dar trūksta vieno dėmens, pvz., svetainės vartojimo patirtis, programos vartojimo patirtis ir t. t.

Taip pat, esame linkę pritarti šiem samprotavimams, bet pabandysime plačiau paaiškinti problematiką. „User experience“ sąvoka yra „išaugusi“ iš „user-centered design“ metodologijos, kurioje yra pabrėžiama, kad kuriant ir vystant produktus ar paslaugas dėmesys turi būti sutelktas į žmogų, kuris naudosis šia paslauga ar produktu. Lietuviškoje sąvokoje norėtųsi išlaikyti ir pabrėžti būtent šį ryšį ir akcentą.

Taip pat, svarbu pažymėti, kad terminas „vartojimo patirtis“ turi dar vieną minusą – jis „kalba“ ne apie vieno žmogaus žinias, bet apibendrina visų produkto/paslaugos naudotojų žinias, įspūdžius ir kt. – t.y. po to kai žmonės kažkuo pasinaudojo. Mums kartais reikia apibrėžti vieną būsimą (potencialų) produkto/paslaugos naudotoją (ar vartotoją), kuris neturi (gal net neturės) patirties su kontekste minima paslauga/produktu ir tokio žmogaus žinias, įspūdžius ir kt. dabar galime sau apibūdinti junginiu „naudotojo patirtis“ – kalbame apie būsimo naudotojo žinias, įspūdžius ir kt. iki susidūrimo su sistema.

Tačiau manome, kad „naudotojo patirtis“, jei rastume bendrą pritarimą, galėtų būti vartojama kaip bendresnė sąvoka, o „naudojimo(si) patirtis“ kaip terminas, skirtas apibendrinti („overall user experience“) ir nurodyti „ko naudojimosi patirtis?“.

Reziumė

Kaip matote yra pakankamai nemažai atvirų klausimų, o pati diskusija pasidarė globalesnė, todėl naujuosiuose metuose tęsime bendravimą su VLKK, o kol kas vis dar rekomenduojame vartoti „naudotojo patyrimas“ ir komentaruose prisijungti prie diskusijos.