„Usability“ lietuviškai

Šis tekstas yra 2006 m. straipsnio kopija, skelbiama su tikslu išsaugoti lietuviškame internete pirmus bandymus išversti „usability“ sąvoką. Straipsnio autorius Laurynas Marčiulaitis leido atkartoti jo tekstą pilna apimtimi.

Pradėkime nuo anglų kalbos apibrėžimų, kurių yra ne vienas, tad nurodau tuos šaltinius, kuriuos pats naudoju.

Originalo kalba

Wikipedia variantas:

Usability is a term used to denote the ease with which people can employ a particular tool or other human-made object in order to achieve a particular goal. Usability can also refer to the methods of measuring usability and the study of the principles behind an object’s perceived efficiency or elegance.

Usability.gov turi savo:

Usability measures the quality of a user’s experience when interacting with a product or system— whether a Web site, a software application, mobile technology, or any user-operated device.

„ISO 9241“ 11 dalyje apibrėžimas pateikiamas kaip:

The extent to which a product can be used by specified users to achieve specified goals with effectiveness, efficiency and satisfaction in a specified context of use.

„The Usability Body of Knowledge“ siūlo platų apibrėžimą:

A measure of the degree to which a product can be used by specified users or groups to achieve specific goals of effectiveness, efficiency, and satisfaction in a specified context of use. Factors affecting this measure include learnability, readability, aesthetics, safety and error frequency. Another significant factor is keeping cost-effectiveness within acceptable levels for human cost measured in terms of tiredness, discomfort, embarrassment, frustration and personal effort. Keeping cost-effectiveness within acceptable levels increases user satisfaction, which in turn causes continued and enhanced usage of the system.

Ir pabaigai „Human Resource Interaction Network“ sukaupę beveik dešimt variantų, pradedant nuo 1979-ųjų.

Bandymai gimtąja

VU dėstytojos dr. Kristinos Moroz Lapin vertimas (PDF) dokumente iš ISO 9241 11 dalies:

Panaudojamumas – tai naudotojo veiklos veiksmingumas, našumas ir jaučiamas pasitenkinimas, su kuriuo konkretus naudotojas gali pasiekti konkrečių tikslų konkrečiose aplinkose.

Kolegė R. apibrėžia kitaip, tačiau verčia taip pat:

Panaudojamumas – produktą ar paslaugą naudojančio vartotojo ar jų grupės naudojimosi efektyvumo ir intuityvumo, galimybių ir patogumo suvokimo bei pasitenkinimo laipsnis.

Svetainės seosite.lt dviejų žodžių variantas:

Tinklalapių patogumas (angl. Usability) yra kokybiškumą atspindinti savybė, kuri parodo vartotojo sąsajos paprastumą ir aiškumą. Terminas „usability“ taip pat apima visus metodus, kuriais siekiama pagerinti vartotojo naršymo patogumą. Šie metodai naudojami kuriant tinklalapio dizainą.

kriause.com bando paaiškinti versdami Jakob Nielsen tekstus.

„Usability“ užduotis – ištirti vartotojo sąsają ir nustatyti kurie elementai vartotojui padeda, kurie atvirkščiai. „Usability“ taip pat stoja į vartotojo pusę ir kovoja už paprastumą. Abu „usability“ aspektai turi teisę gyvuoti, o skirtumus tarp jų reikia tiesiog suprasti.

Dar vienos kolegės V. samprotavimai:

Kodėl aš pasiūliau „naudojamumą“?

Nes yra toks terminas „jojamumas“. Iš pirmo žvilgsnio neaišku ką jis reiškia, bet kai supranti, pasidaro nepaprastai logiška. „Jojamumas“ yra nuo žodžio „joti“. Jojamumas apibrėžia – ar gerai su tuo arkliu joti. Tai apima viską: ar jis minkštas, ar lengvai valdomas. Taigi „daryti“ → „daromumas“ reiškia, ar „faina“ yra „daryti“.

„Naudoti“ → „naudojamumas“ analogiškai reiks „ar gerai yra naudoti“. Taigi intensyvumas čia jau ne prie ko. Kalbama būtent apie naudojimo kokybę. Beje, „kokybė“ – labai puikus žodis ir labai tinka mūsų atveju.

Iš lietuvių kalbos specialistės gautas atsakymas dėl pasiūlytų variantų:

Kaip terminas naudojamumas netinka, nes:

  • per ilgas;
  • neskambus;
  • padarytieji iš veiksmažodžių daiktavardžiai vartotini kuo rečiau (bet yra tokių).

Nors ir mokausi angliškai, bet tą pastraipėlę supratau tik maždaug, o to žodžio ten juk ir nebuvo (?). Tačiau supratau, kad tai nėra vien „naudą teikiantis“ dalykas – jis tiriamas, kažkaip matuojamas, pasirenkamas etc., taigi naudojamumas dar ir todėl netinka („naudoti“ dažniausiai keistinas „vartoti“: vartojame duoną, sąvaržėles, vartojimo kreditas, suvartota 1000 t popieriaus ir t. t. – tai yra, gal buvo naudos, gal nebuvo, nesvarbu).

Terminus nereikia versti pažodžiui. To use – naudoti (kai teikia naudą), vartoti, būti tinkamam, paimti kaip tinkamiausią. Taigi galėtų būti tinkamumas (nors irgi ilgas, bet skamba lengviau), vertingumas (turi ar neturi vertę, gali būti tinkamas ar ne).
Nebūtina vartoti daiktavardį (-umas, -mumas, etc.). Gali būti dalyviai ar būdvardžiai:

  • produktas tinkamas/netinkamas;
  • teiktina / neteiktina paslauga;
  • vertingas / nevertingas sprendimas;
  • galimas / negalimas sprendimas;
  • tęstinas / netęstinas projektas.

Tai gali būti ir trumpas daiktavardis „vertė“ (produkto vertę sudaro šie aspektai…; nuo XY faktoriaus paslaugos vertė nesumažėja…; tai pakeltų produkto/paslaugos vertę…).

Po visų svarstymų siūlyčiau tinkamumas, vertė, tinkama(s), teiktina(s).

Beje, jojamumas, kramtomumas, valgomumas, skalbiamumas, mazgojamumas, etc. – irgi neteiktini. Jie gremėzdiški.
Plg.: „Vaiko valgomumas pagerėjo“ – geriau būtų „vaikas ėmė geriau valgyti“. „Skaitomumas vis mažėja“ – geriau būtų „skaitoma vis mažiau“.

„Idea Code“ bando su dviem žodžiais:

„Patogumas naudotis“ – kokybinis žmogaus sąveikos su tinklalapiu ar programine įranga aspektas.

Giedrius Karaliūnas naudoja tokį patį:

Jeigu mes siekiame, kad mūsų kuriamais produktais būtų patogu naudotis, tai patogumas naudotis (angl. usability) yra mūsų tikslas.

Coral Map rašo kitokį variantą:

Padedame padidinti interneto svetainių vartojamumą (usability).

Dominykas Blyžė siūlo į Coral Map variantą panašų naujadarą:

Viena iš mano minčių naujam terminui būtų vartojiškumas (arba vartotiškumas). Sutinku, kad žodis yra absoliutus naujadaras ir skamba gana keistai, bet galbūt būtų įmanoma prie jo priprasti? Jis skamba panašiai kaip dalis usability kriterijų – „aiškumas“, taipogi siejasi su „žmogiškumu“: „vartojiškas“ – „geras vartotojui, vartojimui“.

Raimundas Zabarauskas sukuria radikalų variantą:

Smarkiai pakutenęs tikrinę lietuvių kalbą išgavau trumpą, neinterferuojantį su kitais žodžiais ir gana aiškiai besiasocijuojantį su originalu naujadarą: tinknaudumas

Tinknaudumui skirta svetainė ir tos svetainės tinknaudumas; tinknaudumo tyrimai; ekspertinė tinknaudumo apžvalga; geras tinknaudumas pasiekiamas tuomet, kai dizainas remiasi vartotojo poreikiais; objekto tinknaudumas yra vartotojo patirties pagrindas.

Dizaino tendencijos arba kodėl mes pamirštame klientą

Dažną dizainerį nuolat ar bent periodiškai kankina vienas simptomas – dirbdamas prie naujo projekto jis labai greitai pamiršta savo sistemų naudotojus ir nubėga paskui naujausių UI trendų sijonus. Vos pakėlęs galvą nuo ekrano jis pasijunta nejaukiai – aplink visi tik ir skundžiasi, kad jo kuriama sistema nepatogi ar neaiški, džiaugsmingai baksnoja pirštu rodydami trūkumus, siūlo savo idėjas, ką ir kaip reikėtų padaryti, ir, vaje, rekomenduoja šį bei tą paspalvinti, kad jiems būtų gražiau.

Bet mes, dizaineriai, žinome, ko reikia paprastam žmogui! Apie tai labai daug skaitėme! Galbūt todėl, vengdamas nejaukios konfrontacijos su savo sistemos naudotojais, dažnas dizaineris pasisemti išminties ir vėl neria į interneto platybes. Skaitykite visą įrašą