„Usability“ lietuviškai

Šis tekstas yra 2006 m. straipsnio kopija, skelbiama su tikslu išsaugoti lietuviškame internete pirmus bandymus išversti „usability“ sąvoką. Straipsnio autorius Laurynas Marčiulaitis leido atkartoti jo tekstą pilna apimtimi.

Pradėkime nuo anglų kalbos apibrėžimų, kurių yra ne vienas, tad nurodau tuos šaltinius, kuriuos pats naudoju.

Originalo kalba

Wikipedia variantas:

Usability is a term used to denote the ease with which people can employ a particular tool or other human-made object in order to achieve a particular goal. Usability can also refer to the methods of measuring usability and the study of the principles behind an object’s perceived efficiency or elegance.

Usability.gov turi savo:

Usability measures the quality of a user’s experience when interacting with a product or system— whether a Web site, a software application, mobile technology, or any user-operated device.

„ISO 9241“ 11 dalyje apibrėžimas pateikiamas kaip:

The extent to which a product can be used by specified users to achieve specified goals with effectiveness, efficiency and satisfaction in a specified context of use.

„The Usability Body of Knowledge“ siūlo platų apibrėžimą:

A measure of the degree to which a product can be used by specified users or groups to achieve specific goals of effectiveness, efficiency, and satisfaction in a specified context of use. Factors affecting this measure include learnability, readability, aesthetics, safety and error frequency. Another significant factor is keeping cost-effectiveness within acceptable levels for human cost measured in terms of tiredness, discomfort, embarrassment, frustration and personal effort. Keeping cost-effectiveness within acceptable levels increases user satisfaction, which in turn causes continued and enhanced usage of the system.

Ir pabaigai „Human Resource Interaction Network“ sukaupę beveik dešimt variantų, pradedant nuo 1979-ųjų.

Bandymai gimtąja

VU dėstytojos dr. Kristinos Moroz Lapin vertimas (PDF) dokumente iš ISO 9241 11 dalies:

Panaudojamumas – tai naudotojo veiklos veiksmingumas, našumas ir jaučiamas pasitenkinimas, su kuriuo konkretus naudotojas gali pasiekti konkrečių tikslų konkrečiose aplinkose.

Kolegė R. apibrėžia kitaip, tačiau verčia taip pat:

Panaudojamumas – produktą ar paslaugą naudojančio vartotojo ar jų grupės naudojimosi efektyvumo ir intuityvumo, galimybių ir patogumo suvokimo bei pasitenkinimo laipsnis.

Svetainės seosite.lt dviejų žodžių variantas:

Tinklalapių patogumas (angl. Usability) yra kokybiškumą atspindinti savybė, kuri parodo vartotojo sąsajos paprastumą ir aiškumą. Terminas „usability“ taip pat apima visus metodus, kuriais siekiama pagerinti vartotojo naršymo patogumą. Šie metodai naudojami kuriant tinklalapio dizainą.

kriause.com bando paaiškinti versdami Jakob Nielsen tekstus.

„Usability“ užduotis – ištirti vartotojo sąsają ir nustatyti kurie elementai vartotojui padeda, kurie atvirkščiai. „Usability“ taip pat stoja į vartotojo pusę ir kovoja už paprastumą. Abu „usability“ aspektai turi teisę gyvuoti, o skirtumus tarp jų reikia tiesiog suprasti.

Dar vienos kolegės V. samprotavimai:

Kodėl aš pasiūliau „naudojamumą“?

Nes yra toks terminas „jojamumas“. Iš pirmo žvilgsnio neaišku ką jis reiškia, bet kai supranti, pasidaro nepaprastai logiška. „Jojamumas“ yra nuo žodžio „joti“. Jojamumas apibrėžia – ar gerai su tuo arkliu joti. Tai apima viską: ar jis minkštas, ar lengvai valdomas. Taigi „daryti“ → „daromumas“ reiškia, ar „faina“ yra „daryti“.

„Naudoti“ → „naudojamumas“ analogiškai reiks „ar gerai yra naudoti“. Taigi intensyvumas čia jau ne prie ko. Kalbama būtent apie naudojimo kokybę. Beje, „kokybė“ – labai puikus žodis ir labai tinka mūsų atveju.

Iš lietuvių kalbos specialistės gautas atsakymas dėl pasiūlytų variantų:

Kaip terminas naudojamumas netinka, nes:

  • per ilgas;
  • neskambus;
  • padarytieji iš veiksmažodžių daiktavardžiai vartotini kuo rečiau (bet yra tokių).

Nors ir mokausi angliškai, bet tą pastraipėlę supratau tik maždaug, o to žodžio ten juk ir nebuvo (?). Tačiau supratau, kad tai nėra vien „naudą teikiantis“ dalykas – jis tiriamas, kažkaip matuojamas, pasirenkamas etc., taigi naudojamumas dar ir todėl netinka („naudoti“ dažniausiai keistinas „vartoti“: vartojame duoną, sąvaržėles, vartojimo kreditas, suvartota 1000 t popieriaus ir t. t. – tai yra, gal buvo naudos, gal nebuvo, nesvarbu).

Terminus nereikia versti pažodžiui. To use – naudoti (kai teikia naudą), vartoti, būti tinkamam, paimti kaip tinkamiausią. Taigi galėtų būti tinkamumas (nors irgi ilgas, bet skamba lengviau), vertingumas (turi ar neturi vertę, gali būti tinkamas ar ne).
Nebūtina vartoti daiktavardį (-umas, -mumas, etc.). Gali būti dalyviai ar būdvardžiai:

  • produktas tinkamas/netinkamas;
  • teiktina / neteiktina paslauga;
  • vertingas / nevertingas sprendimas;
  • galimas / negalimas sprendimas;
  • tęstinas / netęstinas projektas.

Tai gali būti ir trumpas daiktavardis „vertė“ (produkto vertę sudaro šie aspektai…; nuo XY faktoriaus paslaugos vertė nesumažėja…; tai pakeltų produkto/paslaugos vertę…).

Po visų svarstymų siūlyčiau tinkamumas, vertė, tinkama(s), teiktina(s).

Beje, jojamumas, kramtomumas, valgomumas, skalbiamumas, mazgojamumas, etc. – irgi neteiktini. Jie gremėzdiški.
Plg.: „Vaiko valgomumas pagerėjo“ – geriau būtų „vaikas ėmė geriau valgyti“. „Skaitomumas vis mažėja“ – geriau būtų „skaitoma vis mažiau“.

„Idea Code“ bando su dviem žodžiais:

„Patogumas naudotis“ – kokybinis žmogaus sąveikos su tinklalapiu ar programine įranga aspektas.

Giedrius Karaliūnas naudoja tokį patį:

Jeigu mes siekiame, kad mūsų kuriamais produktais būtų patogu naudotis, tai patogumas naudotis (angl. usability) yra mūsų tikslas.

Coral Map rašo kitokį variantą:

Padedame padidinti interneto svetainių vartojamumą (usability).

Dominykas Blyžė siūlo į Coral Map variantą panašų naujadarą:

Viena iš mano minčių naujam terminui būtų vartojiškumas (arba vartotiškumas). Sutinku, kad žodis yra absoliutus naujadaras ir skamba gana keistai, bet galbūt būtų įmanoma prie jo priprasti? Jis skamba panašiai kaip dalis usability kriterijų – „aiškumas“, taipogi siejasi su „žmogiškumu“: „vartojiškas“ – „geras vartotojui, vartojimui“.

Raimundas Zabarauskas sukuria radikalų variantą:

Smarkiai pakutenęs tikrinę lietuvių kalbą išgavau trumpą, neinterferuojantį su kitais žodžiais ir gana aiškiai besiasocijuojantį su originalu naujadarą: tinknaudumas

Tinknaudumui skirta svetainė ir tos svetainės tinknaudumas; tinknaudumo tyrimai; ekspertinė tinknaudumo apžvalga; geras tinknaudumas pasiekiamas tuomet, kai dizainas remiasi vartotojo poreikiais; objekto tinknaudumas yra vartotojo patirties pagrindas.

Geštalto principai

Iliustracijos autorė: Eleana Gkogka

Marina Romaniuta, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolventė, rašydama baigiamąjį darbą, apibendrino šaltinius apie geštalto principus. Šis baigiamasis darbas tapo šio straipsnio pagrindu.

Kas yra „geštaltas“?

Geštalto principai – tai teorijos, analizuojančios pilkąsias mūsų žvilgsnio sritis. Iš esmės jais pagrįstos dauguma pagrindinių dizaino taisyklių. Šie principai paaiškina, kaip galima pakeisti tai, kaip žmonės suvokia vizualius objektus, keičiant jų išdėstymą, perspektyvas, matmenis ir t. t. „Geštaltas“ iš tiesų nėra kokio žmogaus pavardė, tai vokiečių kalbos žodis, reiškiantis pavidalą, formą, figūrą. XX amžiaus pradžioje taip buvo pavadintas psichologinis judėjimas, kuriam vykstant atsirado geštalto principai.

Skaitykite visą įrašą

Naudotojų patyrimo specialistų darbo užmokesčiai 2018

Karts nuo karto į interakcijos.lt pašto dėžutę gauname panašius klausimus: „Kiek uždirba naudotojų patyrimo specialistas?“ arba „Turiu x metų patirties, kokio atlyginimo prašyti?“. Dėl šios priežasties penktus metus iš eilės paprašėme mūsų lankytojų užpildyti apklausą.

Galime pasidžiaugti, kad sulaukėme 65 atsakymų.

Skaitykite visą įrašą

Klausimai atsakymai: Greta Galubauskaitė apie pirmus „UXkursas.lt“ kursus

Kokie žmonės susirenka į kursą? Kam galėtum rekomenduoti šį kursą?

Kurso auditorija įvairi: ateina ir naujokai, norintys pradėti UX dizainerio kelią ir pažengę, dirbantys dizaineriais kurį laiką. Tarp jų – ir projektų vadovai, grafiniai dizaineriai, šiek tiek mažiau programuotojų. Tai žmonės, norintys įgyti UX raštingumo, kurti efektyvius tinkamumo (angl. usability) ir patirties prasme produktus, ar pradėti savo user experience dizainerio karjerą. Pastarieji susipažįsta su UX dizainerių rolėmis nuo tyrėjų, info architektų iki vizualių dizainerių ir testuotojų – mokinasi jų pareigas ir atlieka susijusias praktines užduotis. Galiausiai jie atranda save kažkurioje didelėje UX ekosistemos dalyje ir žodis „user experience“ jiems jau nebeatrodo mistifikuotas.

Šiai auditorijai skiriamas itin didelis dėmesys ir po kurso – kartu ruošiame stiprų ir išsamų baigiamąjį darbą pagal visus produkto kūrimo procesus ir jų dokumentacijas. Kursas taip pat tinka ir jau turintiems savo verslus ir norinčius įgytomis žiniomis pagerinti jų tinkamumą ir naudotojų patyrimą, kas yra aukštų konversijų sudedamoji dalis. Skaitykite visą įrašą

Klausimai-atsakymai: Modestas Kurauskas apie pirmus „Baltic Talents“ UX/UI kursus

Kokie žmonės susirenka į kursą? Kam galėtum rekomenduoti šį kursą?

Į kursus susirenka žmonės, kurie nori pokyčių savo karjeroje bei domisi perspektyvomis IT sferoje. Dalis jų taip pat ieško dalykų, kurie jiems patinka labiau. O tai gali būti ne tik UI/UX dalis, bet ir programavimas ar skaitmeninė rinkodara. Ir amžius tikrai nėra kliūtis, nepriklausomai ar žmogui 18 ar 50+.

Būtent UI/UX kursus siūlyčiau tiems, kurie mato save pagal tai ką įvardinau aukščiau.

Skaitykite visą įrašą

Dizaino sistemos: Tendencijos

Litmus Design System: Sneak Peek by Adnan Khan

Goda Kindurytė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolventė, rašydama baigiamąjį darbą, apibendrino šaltinius apie dizaino sistemas ir atliko 5 interviu su ekspertais: Eriku Mališausku („Monetha“), Mantu Milkintu („NFQ Technologies“), Mykolu Puodžiūnu („Tesonet“), bei Dovydu Vyštartu („Wix“). Šis baigiamasis darbas tapo šios straipsnių serijos pagrindu.

Paskutiniu klausimu buvo siekiama įsiaiškinti dizaino sistemų tendencijas ir gal net akies krašteliu pažvelgti į ateitį, todėl ekspertu buvo paklausta: „Kokios yra dizaino sistemų tendencijos?“.

Į šį klausimą ekspertai atsakė panašiai: nėra aiškių tendencijų, gal jos išvis neegzistuoja.

Erikas šiek tiek konkrečiau įvardino, kad tendencija yra dizaino sistemas šiuo metu viešinti, o Mantas pritarė minčiai, kad pati dizaino sistema ir yra tendencija. Taigi, galime sakyti, jog tendencija yra dizaino sistemų kūrimas ir taikymas. Skaitykite visą įrašą

Dizaino sistemos: Taikymas e. komercijoje

Shopify Polaris Design System

Goda Kindurytė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolventė, rašydama baigiamąjį darbą, apibendrino šaltinius apie dizaino sistemas ir atliko 5 interviu su ekspertais: Eriku Mališausku („Monetha“), Mantu Milkintu („NFQ Technologies“), Mykolu Puodžiūnu („Tesonet“), bei Dovydu Vyštartu („Wix“). Šis baigiamasis darbas tapo šios straipsnių serijos pagrindu.

Šiuo metu interneto technologijų srityje pradeda plisti dizaino sistemų kūrimas ir taikymas įvairaus pobūdžio tinklalapiams. Tai yra ypatingai aktualu didelės apimties svetainėms, kuriose yra daug produktų, puslapių, elementų, prie kurių dirba ne vienas dizaineris ir programuotojas. Tačiau šis produktas gali būti aktualus ir kuriant mažesnės apimties tinklalapį, šiuo atveju – e. parduotuvę, kadangi, žvelgiant į ateitį, dizaino sistema palengvintų tolimesnį tinklalapio vystymą.

Pagrindinis baigiamojo darbo tikslas buvo pasitikrinti hipotezę – ar gali dizaino sistemos būti taikomos, kūriant mažas e. parduotuves? Skaitykite visą įrašą

Dizaino sistemos: Kūrimas ir jo principai

Unow Design System by Christelle Mozzati

Goda Kindurytė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolventė, rašydama baigiamąjį darbą, apibendrino šaltinius apie dizaino sistemas ir atliko 4 interviu su ekspertais: Eriku Mališausku („Monetha“), Mantu Milkintu („NFQ Technologies“), Mykolu Puodžiūnu („Tesonet“), bei Dovydu Vyštartu („Wix“). Šis baigiamasis darbas tapo šios straipsnių serijos pagrindu.

Karri Saarinen – „Airbnb“ dizaino sistemos pagrindinis dizaineris ir kūrėjas teigia: „Štai paprasta tiesa: jūs negalite diegti produktų naujovių, kol nesukūrėte kelio, kaip jūs tai darysite.“

Taigi, šioje dalyje apžvelgsime, į ką reikia atsižvelgti, kuriant dizaino sistemą. 

Dizaino sistemos kūrimas – resursų reikalaujantis procesas, tačiau itin pasitarnaujantis tolimesnėje eigoje. 

Skaitykite visą įrašą

Dizaino sistemos: Nauda ir trūkumai

Duolingo Design System 1.0 by Jack Morgan

Goda Kindurytė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolventė, rašydama baigiamąjį darbą, apibendrino šaltinius apie dizaino sistemas ir atliko 4 interviu su ekspertais: Eriku Mališausku („Monetha“), Mantu Milkintu („NFQ Technologies“), Mykolu Puodžiūnu („Tesonet“), bei Dovydu Vyštartu („Wix“). Šis baigiamasis darbas tapo šios straipsnių serijos pagrindu.

Alla Kholmatova knygoje rašo: „Pastaraisiais metais interneto dizaineriai pradėjo taikyti labiau modulinę, šablonais (angl. patterns) pagrįstą dizaino praktiką. Tam yra gera priežastis – mes prašome sukurti daugiau produktų, skirtų daugiau įrenginių, <…> nei kada nors anksčiau. Dėl to mes pradėjome skaidyti mūsų sąsajas į nedidelius, daugkartinio naudojimo šablonus ir pradėjome naudoti tuos šablonus, kurdami produktus, funkcijas ir sąsajas greičiau nei bet kada anksčiau.“

Matome, jog dizaino sistemų paklausa ir populiarumas sparčiai auga, kadangi spartėja patys procesai, daugėja užsakymų ir tikimasi daugiau iš kūrėjų komandos. Taip pat, dėl didėjančios dizainerių apkrovos reikia taupyti resursus ir užsitikrinti tikslią bei aiškią darbo eigą.

Drew Loomer iš „project202“ aiškiai įvardinta dizainos sistemos naudą: „Jos padeda sutaupyti laiko ir pinigų. Vien pašalinus kodų dubliavimą, daugiau nei 20 proc. kūrėjo laiko gali būti atgauta. 100 kūrėjų komandoje tai reiškia, jog gali būti uždirbta net apie 2 mln. JAV dolerių per metus daugiau. Taip pat yra žymiai sutaupoma laiko, praleisto dizainui, jau nekalbant apie didžiulę naudą pinigais, turint nuoseklią patirtį visose vartotojo sąlyčio taškuose. Trumpai tariant, jos yra tvirtos investicijos ir puikus būdas vizualiai sujungti skirtingus produktus.“

Skaitykite visą įrašą

Dizaino sistemos: Populiarumas

Goda Kindurytė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolventė, rašydama baigiamąjį darbą, apibendrino šaltinius apie dizaino sistemas ir atliko 4 interviu su ekspertais: Eriku Mališausku („Monetha“), Mantu Milkintu („NFQ Technologies“), Mykolu Puodžiūnu („Tesonet“), bei Dovydu Vyštartu („Wix“). Šis baigiamasis darbas tapo šios straipsnių serijos pagrindu.

Nors kažkas panašaus į dizaino sistemas egzistavo prieš gerą dešimtmetį, tačiau ši samprata atsirado ir išpopuliarėjo tik pastaruoju metu.

Išnagrinėjus šaltinius, nebuvo rasta atsakymo į klausimą: „Kokios prielaidos lėmė, kad dizaino sistemos išpopuliarėjo būtent dabar?“, todėl buvo nuspręsta pasiklausti ekspertų.

Į klausimą, kodėl dizaino sistemos pastaraisiais metais išpopuliarėjo, Erikas, Mykolas ir Dovydas paminėjo „AirBnb“ dizaino sistemos paviešinimą, taip pat ir kitų sėkmingų produktų kaip „Shopify“ ar „IBM“.

Skaitykite visą įrašą