Nauja dizaino kryptis Lietuvoje: interviu su Dovile Gaižauskiene ir Tauru Stalnioniu

Vis didėjanti įvairovė tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų dizaino programų keičia dizaino edukaciją. Visuomenė, politikos bei ekonomikos sektorius aiškiau supranta bei patiria jos integracijos į inovacijų sistemą teikiamą naudą. Galima manyti, kad įgyvendinant Lietuvos pažangos strategiją įvairių kūrybinių industrijų specialistų, o taip pat dizainerių poreikis tik didės, todėl dizaino edukacijos uždavinys yra išsigryninti veiklas ir galimybes bei aktyviai ruoštis artėjantiems iššūkiams.

Apie vykstančius pokyčius bei dizaino specialybių ateitį šiandien kalbamės su Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dėstytoja Dovile Gaižauskiene ir dizaineriu Tauru Stalnioniu.

Kokie pokyčiai labiausiai reikalingi dizaino edukacijos srityje ir kokios naujovės čia atsiranda?

Reaguodamos į besikeičiančią aplinką ir globalius iššūkius profesijos mutuoja: į save įtraukdamos išorines kompetencijas tampa vis labiau tarpdisciplininėmis. Dizaine šalia klasikinių krypčių (produkto, interjero, vizualinės komunikacijos/grafinio dizaino, mados) atsiranda naujos, specializuotos kryptys (interaktyvus dizainas, naudotojo patirties dizainas, socialinis dizainas, maisto dizainas, įvaizdžio dizainas, kritinis dizainas ir t.t.) – dizaino ir kitų profesijų hibridai. Be abejo, dizainas nuolat bendradarbiavo su aplinkiniais žinių „laukais“. Buvo siekiama užtikrinti kuo efektyvesnį naujų produktų kūrimą bei gamybą, tačiau šiandien ypatingai svarbios yra naujos, nebegamybinės bendradarbiavimo formos, schemos bei jų teikiamos galimybės.

Tarpdisciplininis kūrybinis potencialas suburiamas projektams arba jungiasi į atskirus vienetus tam, kad rastų, formuluotų, spręstų įvairius sudėtingus, įvairiapusius, tarpkultūrinius uždavinius, tokius kaip, pavyzdžiui, senstančios visuomenės poreikiai, socialinė atskirtis, klimato kaita ar nauji futuristiniai gyvenimo būdai. Todėl dizaino studentas turi turėti galimybę anksti suvokti savo rolę įvairiose tarpdisciplininėse komandose bei jau studijų metais realiai dalyvauti tokios grupės darbe. Jai jis naudingas kūrybišku, intuityviu, struktūrizuotu bei objektiniu požiūriu į naujas socialines, kultūrines bei ekonomines vertes. Kokybiškam dalyvavimui komandos darbe reikalingos tiek žinios, tiek gebėjimas jas savarankiškai pildyti ir įrankiai, kurie leistų nuolat „prisitaikyti“ naujoms užduotims, o taip pat drąsa ieškoti kintančių savo profesijos rėmų bei juos brėžti.

Ar panašios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje?

Nėra jokių abejonių, kad ir Lietuvos mokyklos kreipia dėmesį į šias tendencijas.

Kaip konkretų reakcijos į šiuos iššūkius atvejį, galime panagrinėti vieną iš edukacinių programų – Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete šiemet parengtą studijų programą „Performatyvus dizainas“ (toliau – PD). Programos kūrimo grupė įgyvendindama šį „dizaino projektą“ suformulavo pagrindinius konceptualiuosius programos tikslus, turinį bei jo pateikimo būdus, iniciavo pilotinius projektus „Mobilios dizaino laboratorijos“ bei „Dizainas sutinka teatrą“ (projektus rėmė Kauno kolegija bei Lietuvos kultūros taryba), kuriuose praktiškai buvo tiriamas naujos kartos dizainerių profilis bei poreikis.

Pagrindiniai akcentai šioje programoje dedami į tarpdiscipliniškumą, eksperimentavimą bei aktyvumą tam, kad studijose įgyta patirtis būtų kaip stabilus pagrindas greitai kintančiame kontekste. Kitaip tariant, baigęs šias studijas žmogus supranta kada, kaip ir su kokių profesijų žmonėmis bendradarbiauti, stimuliuoja savo mąstymą įvairių žinių ir procesų jungimu, yra iniciatyvus.

PD studijose ypatingas dėmesys skiriamas kūrybiniam dizaino procesui: priežastys atsirasti naujam kūriniui ir priemonės, kokiu būdu gimsta šis objektas, yra ne mažiau svarbios už galutinį fizinį rezultatą. Čia mokomasi vykdyti taikomąjį dizaino tyrimą, atlikti fizinius eksperimentus, įvairiomis medijomis fiksuoti darbo procesą bei identifikuoti/kurti naujas darbo metodikas ir įrankius.

Dizainas jam „paklūsta“, gerai pažįstamas, gyvas dizaino procesas tampa ne apribojančiu rėmu nepažįstamame kontekste, o degalais, kurie iš vietos pajudina įvairiausių formų objektus, kuriais galima komunikuot ir judėt į sprendimus.

O kas yra performatyvus dizainas?

Performatyvus dizainas – tai nauja dizaino kryptis, vienijanti aktyvius (performatyvius) dizaino praktikus, veikiančius kultūriniame/socialiniame lauke. Klasikiniai produkto dizaino kūrimo metodai čia papildomi specialiai atrinktomis scenos (performatyvių) menų praktikomis. Pasitelkus režisūrą, judesį ir vaidybą, o taip pat šviesą, garsą bei judantį vaizdą praplečiamas galimų dizaino sprendimų skaičius.

Gerai, grįžkime prie programos. Kokie tikslai ir uždaviniai yra keliami jai?

PD studijų programos tikslas yra išugdyti dizainerius, gebančius lanksčiai ir kūrybiškai reaguoti į besikeičiantį dizaino kontekstą tiek teoriniame, tiek praktiniame lygmenyje. Tai empatiški, smalsūs, kritiškai mąstantys, nuolat besimokantys ir save sąmoningai kuriantys dizaineriai. Jų veikla aktuali, reflektuojanti tiek vietinį, tiek pasaulinį kontekstą. Studijas baigę absolventai turi gebėti patys inicijuoti naujus dizaino ar tarpdisciplininius projektus, ieškoti partnerių, režisuoti projekto eigą ir jo įgyvendinimą. PD – tai dizaino profesinio bakalauro studijų programa, vienintelė  Lietuvoje kryptingai ruošianti kultūrinio/socialinio lauko dizainerius. Šiam tikslui tarpdisciplininė dėstytojų komanda studijų procese į bendrą kontekstinę visumą apjungia dizainą, scenos menus bei technologijas. Programos struktūra ir metodikos buvo sukurtos specialiai šiai programai, kurios karkasas tarnauja tvirtiems dizaino įgūdžiams įgyti.

Studijose keliamos abstrakčios kūrybinės užduotys, jose dažnai nėra apibrėžta galutinė medijos išraiška. Jei užduotis yra „Intervencija į viešąją erdvę“, jos rezultatas gali būti tiek suolelis, tiek socialinė akcija, tiek garsinis balandžių vaikymo prietaisas. Objektas čia nagrinėjamas kaip fizinių, kultūrinių, emocinių, simbolinių ir interaktyvių charakteristikų visuma. Bendradarbiaujant su dėstytojų komanda formuluojamas kiekvieno studento projekto probleminis klausimas, analizuojamas jo kontekstas bei ieškoma prasmingų dizaino sprendimų.

Nėra pateikiamas „teisingas“ atsakymas, studentai provokuojami patys priimti sprendimus. Dėstytojų vaidmuo – padėti studentui atsiskleisti, motyvuoti atrasti savo stipriąsias puses, stilių ir požiūrį. Čia suteikiamos žinios yra nukreiptos ne į konkretų apibrėžtą sprendimą, tačiau veikia daugiau kaip įrankiai, kuriais studentai patys save kuria.

Studijų programa suprantama kaip unikalios patirties bei plačių profesionalių kontaktų įgijimo įrankis/scena. Atvirumas, integralumas bei dialogas – tai pagrindinės vertybės, kurias siekia užtikrinti fakulteto administracija, dėstytojai bei studentai.

Kur būtų galima sužinoti daugiau informacijos?

Plačiau – www.performativedesign.lt arba Facebook paskyroje.  Informacija apie vykdytus projektus bus pildoma.