#54 Penktadienio ekspreso su Justina Valužyte

Keletas žodžių apie save?

justeLaisvai samdoma ženklodaros ir naudotojo sąsajos dizainerė
Portfolio: valuzyte.com
Facebook: ustev
Instagram: justinavaluzyte
Twitter: @JustinaValuzyte
Dribbble: JustinaValuzyte
Linkedin: valuzyte

Justė. Darau daug rimtų dalykų. O jei rimtai tai, duoną pagrinde valgau iš identiteto dizaino, art direction’o ir UI / UX. Darbą priimu rimtai, save – šiek tiek paprasčiau.

Kartais vis dar pabūnu tas OCD (red. obsesinis kompulsinis sutrikimas) įkyrus žmogus, kuris kišasi į viską, paskui pervargsta nuo overthinkinimo ir zyzia. Bet tik dėl gerų rezultatų! :)

Login

Laisvalaikiu sveriu egzistencijos naštą. Nu labai sunki, kad nepatrūkčiau tenka užsiimti papildoma veikla: skaitau, skrolinu internetus vardan saldainių akims – ramina, kaip žuvytės akvariume. Seku trendus, tam kad jais nepasekčiau. Kaip šviežia sąlyginė vegetarė dar tebebandau išburti kokių naujų signature salotų ciklą, bet Beatos virtuvei hostile takeover’is dar kaip ir negresia.

Kaip viskas prasidėjo?

Oi turbūt gana klasikiniu millennial kartai būdu – gavau pačiupinėti kompiuterį. Žinoma, tuomet, mane toje neadekvataus dydžio dėžėje domino ne Windows 98 naudotojo sąsaja, o varlių šokdinimas nuo salelės ant salelės ir aišku mortal combat. :))

Laimei lygiagrečiai traukė ir „link menų“. Mama, įsiklausiusi į mano zyzimą, maždaug antroje klasėje nuvedė privačių dailės pamokų į vieną jaunimo klubą. Tam klubui dar šiandien turbūt esu smarkiai skoloje už kryptingai augintas svajones, skonį ir sveiką požiūrį į darbą. Paskui įstojau į VDA.

Žiūrint atgal (ne iš labai toli žiūriu ir labai protingos nevaizduoju – man dvim du) begaliu padaryti paprastą išvadą, kad svarbiausia buvo tie pirmieji, juokingi dizainai / chaltūrkės. Dar svarbiau kuo greičiau suprasti, kad jie visgi „nelabai“ ir norėti dar.

Jei jau apie pradžias, manau svarbiausia kas turi nutikti vaikui ar bet kokiam kitam pradedančiajam – aplinkoje kažkas turi priversti smalsauti. Kažin kur būčiau, jei tėvai už rankučių nebūtų vedžioję į parodas. Lygiai taip pat, jei maždaug šeštoje klasėje gūdžiame informatikos kabinete mums tūliems mokinukams mokytojas nebūtų pasiūlęs sukurti internetinio tinklapio ar kažko ten panašaus. Iš čia ir prasidėjo visokie bandymai, klijavimai, gūglinimai, kas tas HTML? Ta kreiva svetainė, (man aišku tada buvo dizaino eifelis) tapo respublikinio konkurso laureate (taip Lietuvoje pasirodo tokie vyko). Vataitau, perpus vyresnių abiturientų veidai taip ir liko tysoti. Paskui prasidėjo visokie ten grafikų forumai ir t. t. Viską savo rankomis kažkaip magėjo pačiupinėti.

Dabar tai skamba juokingai, bet specialiai ir atvirauju kol dar nesu labai rimta teta kūrėja, tam kad demistifikuočiau visą tą „menišką dizaino aurą“. Kai pats pradedi krapštytis ir kažkas staiga išeina – labai anksti ir suvoki, kad viskas kas tave supa yra tokių pat žmonių sukurta. Taip turbūt ir pradeda kerotis (ne)sveikas kritiškas požiūris su žiubsniu naivumo – kad gali beveik viską, jei labai nori. Nėra nei genijų, nei super talentų, yra tik tie kurie atiduoda daugiau valandų ir daugiau kartų suklysta.

Paskui pradėjau domėtis brandingu, reklama ir dizainu platesne prasme. Savęs UI / UX dizainere šiandien jau kaip ir nevadinu. Nors pagal darbus lyg ir turėčiau tokią teisę. Tai be abejo labai vertinga disciplina, kuri dažnai populiariame mąstyme vis dar diskredituojama kaip „nu tai ten tie kur moka su kompais”. O iš tiesų tikrieji UX specialistai turi išskirtinį supratimą kokiais modeliais mąsto žmonės, jų grupės ir t. t.

Prie ko šiuo metu dirbi?

This slideshow requires JavaScript.

Šiuo metu esu labiau panirusi į ženklodarą. Taigi ir mano kuriamos naudotojo sąsajos šiandieną yra daugiau integrali prekės ženklo reprezentacijos arba sklaidos dalis, kurios tikslas perduoti žinutę, pasikinkant tiek print’ą, tiek skaitmeninę raišką kaip įmanoma geriau. Bet karts nuo karto dar iškrapštau ir kokį rimtesnį pakopinį interface’ą, arba konsultuoju.

Aš žinoma labiau estetė, bet nepraleidžiu progos patylėti, jei neskamba žodinės / tekstinės formuluotės. Tokia jau ta komunikacija apskritai. Svarbiausia visuma. Auditorijai vaizdas ir tekstas (nesvarbu tiesioginis ar menamas, skaitomas ar girdimas) kaip dribsniai su pienu – neina atskirai. Būna žmonės kreipiasi pavadinimų klausimais prekės ženklams ar jų komunikacijos priemonėms.

Labiausiai man smagu dirbti su klientais, kurie supranta, jog galvoti ir kurti reikia ne tik kitiems dizaineriams ir kūrybininkams (kas kartais visai smagu), o iš tikrųjų – naudotojui.

Freelancerio gyvenimas ne visad romantiškas, bet nepaprastai auginantis. Ilgalaikių pozicijų pasiūlymų ant stalo vis pasimeta, (ačiū), bet palaipsniui supratau, kad dabar šiame amžiaus tarpsnyje man kur kas vertingesnis betarpiškumas su klientu. Labai įdomu ir gera yra one on one bendrauti su užsidegusiais žmonėmis, išklausyti jų istorijų, motyvacijos, vertybių, kaip jie žiūri į pasaulį ir panašiai.

Apie dabartinius projektus nevisai galiu atvirauti dėl NDA (red. konfidencialumo sutartis), bet iš netolimos praeities, keletas įvykdytų ir vykdomų projektų:

This slideshow requires JavaScript.

  • unfuzzsoon to be launched, perspektyvus naujas paieškos algoritmas.
  • deMilked – menininkus vienijantis tinklaraštis ir sklaidos platforma.
  • What’s Next? – šiųmetinis loginas (red. „Login“ apdovanojimas už įspūdingiausią interneto svetainės dizainą), rimti reikalai (neatsakau už tai kas ten vyksta šiemet, taip kad nepykit jums pernykštė versija).
  • BoredPanda – jie davė ypatingai daug kompleksinių žinių – estetikos ir dizaino tokiuose portaluose ten žinoma iš esmės mizeris, t. y. vadinamasis dizainas sąmoningai antraeilės svarbos dėmuo, bet kapitaliai atnaujinti +20 milijonų unikalių lankytojų kasdieną lankomą žurnalą prireikė nemažai abstraktaus mąstymo, bandymų, analitinių žinių. Retrospektyvoje įdomus jausmas, kai pačiupinėji kažką gyvą ir didelį, ką žmonės kas dieną lanko. Ypatingai, kažką tokio – kas padeda dygti naujiems menininkams, kūrybininkams, stumia mus visus kartu į priekį. Dabar su ta atomine komanda toliau darbuojasi super talentingas Karolis Malcevičius.

Keletas nekomercinių projektų:

  • Melodrama Concept boutique. Dvi šaunios merginos sumanė atidaryti butyką Vilniuje kitoms šaunioms merginoms. Teko padirbėti prie naming’o, ženklodaros, dizaino, video režisūros klausimais. Tikiuosi greit pravers duris :)
  • August Harvest. Bičiuliui, sumaniusiam įsteigti savo personal shopping verslą. Taip pat, naming’as, ženklodara, dizainas.

Kokia yra brangiausiai išmokta pamoka?

Draugus ir darbus maišyti atsakingai, atrodo kas gali būti geriau? Bet iš tiesų reikia nemažai brandos darbam ir draugystėm suderinti.

Ką palinkėtum kolegoms?

  1. Galvoti apie išliekamąją vertę. Kaip jūsų dizainas veiks ir atrodys po metų, dviejų, dešimt ir t.t.
  2. Nebijoti imtis nemadingų darbų ir iniciatyvų ir tiesiog Ypač jei tai UI / UX, čia dažnai labai greitai gali patapti kokio nors metodo ar trendo pionierius. Ir šiaip būtent tada į tave „šauna“ naujos jungtys.
  3. Kam dar nepavyko – siūlau išrauti iš savęs su šaknimis lietuvio parolimpiečio kompleksą. Asmeninė kartelė turėtų būti su visu pasauliu, lokacija jau senai nebėra pasiteisinimas. Ypatingai kai Lietuvoje dizainas kartais skamba labiau kaip mugių ir nusibezdėjusių konferencijų keiksmažodis, valkiojamas tradiciniuose derinukuose „kūrybiškumas, inovacijos, idėjos“, kurias kažkaip stagnuojančiai vejasi kokybė ir realūs projektai. Žinoma didžiulė pagarba tiems kas nuoširdžiai dirba, for the sake of doing. Yra ir puikių projektų, jėga, viskas tik gražyn :)

O šiaip tai, mažiau sentimentų. Užleidžiu eterį ir palieku va su dailiomis apybraižomis į temą: