„User Experience“ lietuviškai

Jau ne kartą rašyta, kad „user experience“ pastaraisiais metais tapo ypač populiarus, todėl natūralu, kad vis dažniau ir dažniau kyla klausimas dėl termino vartojimo lietuvių kalboje. Tačiau bandant atsakyti į šį klausimą susiduriama su problema – nėra nei vienos knygos ar žodyno lietuvių kalba, kur būtų minimas šis terminas. Taigi, daugiau mažiau „oficialaus“ vertimo nėra, todėl visi laužo galvas ir „išradinėja“ vis naujus vertimo variantus: „vartotojo patirtis“, „naudotojų potyriai“ ir t. t.

Šiomis dienomis bediskutuojant „Facebook“ soc. tinkle, eilinį kartą iškilo diskusija apie „user experience“ lietuvišką atitikmenį, todėl nusprendėme apibendrinti savo mintis ir parašyti visą įrašą, bet, prieš ieškant lietuviško vertimo, reikėtų iš pradžių apibrėžti apie ką mes kalbame ir pasidomėti sąvokos ištakomis.

Taigi, pradėkime nuo pradžių ir pabandykime paieškoti atitikmens žvelgiant iš istorinės perspektyvos. Daugelis yra įsitikinę, kad pirmą kartą terminą panaudojo legendinis Don Norman, tačiau gilesni internautų pasikapstymai rodo, kad terminas buvo pradėtas naudoti jau praeito amžiaus pradžioje, tačiau būtina pripažinti, kad daugiau nei prieš amžių panaudota sąvoka beveik neturi nieko bendro su dabar naudojama.

Bet kuriuo atveju, jei Don Norman ir nebuvo šios sąvokos „tėvas“, tai „krikštatėviu“ ji galime pavadinti, todėl pradėkite vis dėlto nuo šio žmogaus minčių. Viename iš laiškų jis rašė:

I invented the term because I thought Human Interface and usability were too narrow: I wanted to cover all aspects of the person’s experience with a system, including industrial design, graphics, the interface, the physical interaction, and the manual.
Since then, the term has spread widely, so much so that it is starting to lose its meaning.

Negalima nesutikti su Dono Normano žodžiais: „user experience“ išpopuliarėjo ir išplito tiek, kad bendruomenėje jau ne pirmus metus verda diskusijos dėl termino apibrėžimo ir jo apimties.

Lyg to būtų maža, prie „user experience“ dažnai yra pridedama „design“. Čia irgi ne taip viskas paprasta – kai vieni bando pasiūlyti optimalų apibrėžimą, kiti – provokuojančiai teigia, kad tokio dalyko išvis neegzistuoja.

Susklosčiusi situacija nė kiek nepadeda rasti visiems priimtiną ir tinkamą vertimą. Ką gi daryti? Galima pabandyti panagrinėti sąvoką atskirai ir semantiškai: „user“ ir „experience“.

Dėl „user“ kaip ir viskas iš pirmo žvilgsnio aišku. Anot G. Grigo, turi būti vartojamas terminas „naudotojas“:

Naudotojas kuo nors naudojasi – kompiuteriu, jo programine įranga, duomenimis ir bet kokiais kitais informacijos ištekliais. Vartotojas ką nors vartoja, pvz., maistą, vaistus. Raides, žodžius, kalbą taip pat vartojame. (Gimtasis žodis. 2007, Nr. 7, p. 7–12.)

Savo ruožtu „experience“ turi daugiau galimų vertimų: „patirtis“, „potyriai“, „patyrimas“ ir t.t., todėl atverskime dabartinės lietuvių kalbos žodyną:

Patirtis – patyrimas; patyrimo rezultatas. Potyris ir patirtis tuo skiriasi vienas nuo antros, kad potyris labiau pabrėžia vienkartinį patyrimo veiksmą, o patirtis reiškia tokio veiksmo išdavą. (Lietuvos kalbos institutas, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2008)

Nors, anot dabartinės lietuvių kalbos žodyno, patirtis ir patyrimas gali būti naudojami kaip sinonimai, filosofai pabrėžia skirtumus:

Pirmiausia pažymėtinas skirtumas tarp patirties ir patyrimo. […] Patyrimas –konkretaus interpretacijos vyksmo išdava, t.y. konkreti prasmė, perteikianti „čia ir dabar“ suvokiamą reiškinį, jo savybes, ryšius, sąlygojama konkrečių interpretacijos kontekstą apibrėžiančią veiksnių ir aplinkybių. Patirtis –taip pat semantinis darinys, prasmių sistema, fiksuojanti asmeniui reikšmingas žinias, gebėjimus, įgūdžius, vertybes. Semantinį patirties turinį sudarančiose prasmėse kaupiama informacija apie bendruosius, t.y. žmogaus empirinėje raiškoje (interpretacijoje, supratime, veikloje) nuolat pasikartojančius reiškinius, jų savybes, ryšius, dėsningumus. Patyrimas – patirties šaltinis. Patirtis klostosi kaip patyrimo apibendrinimo, jo abstrahuoto suvokimo išdava. (Žibartas Jackūnas, Patyrimas, patirtis ir supratimas, 2008)

Kas gi svarbiau – vienkartiniai potyriai, patyrimo veiksmas, ar įgauta patirtis? Akivaizdu, kad neturint apibrėžimo, vis dėlto negalime tinkamai pasirinkti atitikmens. Priklausomai nuo apibrėžimo gali būti vartojamas bet kuris iš minėtų žodžių: kiekvienu sąveikos (su sistema, paslauga, produktu, organizacija ir panašiai) momentu atsiranda potyris, kurių visuma sudaro patyrimą, o žmogui apibendrinus patyrimą formuojasi patirtis.

Vis dėlto arčiausiai tiesos yra „patyrimas“: potyris yra per mažas „matavimo“ vienetas (literatūroje galima kartais sutikti terminą „single experience“), o patirtis, savo ruožtu, yra atvirkščiai per didelis (dažnai minimas „generalized experience“). Be to, „patyrimas“ yra labiausiai bendrinis terminas, kuris naudojamas apibrėžti žodžius „potyris“ ir „patirtis“.

Su mumis sutinka ir prieš beveik metus mūsų atliktos apklausos respondentai: 60 proc. iš 55 atsakiusiųjų (apie statistinį patikimumą nėra kalbos) linksta prie „patyrimas“.

Toliau kalbant apie „user experience“ reikėtų paminėti ir tai, kad mūsų manymu „user experience“ turėtų atitikti vienaskaitą – „naudotojo patyrimas“, o sąvokoje „user experience design“ – daugiskaitą „naudotojų patyrimų dizainas“, nes dažniausiai vis dėlto projektuojama ne vienam naudotojui.

Pabaigai – nedidelis grafikas su visais pasiūlytais variantais:

Taigi, terminą „user experience“ rekomenduojame versti į „naudotojo patyrimas“, o „user experience design“ – „naudotojų patyrimų dizainas“.  Ties tuo baigiame. Šiuo rašiniu norime padėti tašką „user experience“ ir „user experience design“ atitikmenų paieškose ir savotiškai užtvirtinti šias sąvokas lietuvių kalboje.